SailingBoy.com

Kadangi vasaros atostogos nekvaršina galvos darbo reikalais, galima prisiminti ir apie kitus pamirštus pamąstymus. Gulint pliaže visokia filosofija pradeda lįst į perkaitusią galvą, kurią reikia vakare atšalus užsirašyti, bent jau kad nepradingtų tos aplankę mintys.

Ar neteko kada nors giliau pagalvoti, koks gi vis tik magiškas ir stiprus dalykas yra informacija?

Jei aš kam nors duosiu penkis litus, tuomet aš turėsiu penkiais litais mažiau, nieko keisto. Įdomumas prasideda kai suvoki, kad jei kam nors atskleisi tai ką tu žinai, to žinojimo ir pats neprarasi. Skirtingai nei turima materija, turima informacija gali būti atiduodama jos neprarandant. Pavyzdžiui, dabar pasakau, kad mano šuo yra vardu Keira, ir be manęs tai jau žinai ir tu. O jei dar kam nors praneši, tai ir kiti žinos, bet aš žinosiu apie tai nei krisleliu ne mažiau.

Be to, kokią informaciją mums reikia kimšti į save? Pavyzdžiui, planetos, (vieną iš jų, Venerą, vakar mačiau ryškiai bešviečiančią kaimiškoje nakties padangėje…). Taigi, planetos. Mokykloje kalėme i savo galveles, kad jų yra aštuonios. Argi ši informacija yra svarbi? Juolab kai žinai kad tokių dangaus kūnų kaip mūsų Saulė yra milijonai? Ar paklausė kuris nors mokytojas, kaip jūs galvojat, kodėl yra aštuonios planetos skirejančios aplink Saulutę?  Kiek apie tas kitas Saules sukas planetų? Ar svarbu kiek porų batų yra mano batų dėžeje? Mokėmės mintinai ir planetų vardus. Argi tai svarbi informacija? Juos juk davė planetoms žmonės. Kodėl Venera pavadinta Venera? Kokie mūsų gatvės šunų vardai? Žinoti tai nekenkia, bet tokia informaciją neturi įtakos ir nėra jokia varomoji jėga. Gal šiek tiek sudėtingai ar primityviai, bet aš noriu pasakyti, kad dažnai suvirškintos informacijos gavimas dažnai mus išjungia nuo prievolės galvoti patiems ir būti kūrybingais.

Informacija gali būti teigiama ir neigiama. Šių dviejų informacijos polių sklidimo ir dauginimosi padariniai yra nuostabi filosofinė mankšta, kurios aš dar iki galo nebaigiau, todėl santraukos dar neturiu. Beje, gal pamėginkit jūs patys šia tema pagalvoti?

Kuomet taip mąstai, nejučia pajauti, kad galbūt didieji informacijos skleidėjai, žurnalistai, su savo masinės informavimo priemonėmis, nepelnytai vadinami ketvirtąja valdžia. Informacijos eroje manau jie palypės ant pirmojo laiptelio.

Tad kas yra žurnalistai? Anksčiau man tai buvo daug aiškiau. Dabar jau nebelabai. Arba tiesiog vis dažniau pagaunu save žvejojantį reikalingą informaciją iš blogų, o ne iš didžiųjų laikraščių, portalų at televizijų. Autentiški blogai su reportažais iš įvykio vietų, nuoširdūs pasakojimai ir patirties pasidalinimai man vis labiau atrodo reikalingi ir daug vertingesni, už generalizuotą žurnalisto pasakojimą, deja, dažnai, su informacijos iškraipymu. Ne iš blogos valios, tiesiog darbas toks, ir visose srityse ekspertu negali būti. O blogeriai – gali.

Reziumuojant, ketvirtoji valdžia greit taps pirmąja ir ji bus išsklaidyta suprantančių apie ką ir nuoširdžiai rašančių bogerių rankose. Tokia mano atieties prognozė. O rytoj, vėl i pliažą