Buriavimo sezono pabaiga (?) ir mintys apie ledą
Ech, visiem malonumam ateina pabaiga. Taip ir buriavimui, bet gerai, kad ši pauzė tik laikina.
Vakar, bevaikštinėjant vakariniu Stoholmo tiltu (Västerbron) ir besimėgaujant ypatingai nuostabia diena, teko pajusti buriavimo sezono pabaigos pradžią 
Tą byloja ištuštėjusios prieplaukos, viena, kita buriuojanti jachta, kuomet jų šioje vietoje būna dešimtimis.
Na, o artėjant kasmetiniam jachtos ištraukimui ir visiem kitiems su tuo susijusiems “malonumams”, kaip, pvz. stiebo nuėmimas, gimsta įvairios novatoriškos mintys kaip palengvinti savo dalią.
Ledas, trinantis ir spaudžiantis jachtos bortus yra neleistinas. Vienok, jau kelinta žiema iš eilės kaip to ledo nebuvo nei beužgimstančio. Tačiau, nereikia pamiršti, kad Merfio dėsnis labai gajus: tik neištrauk jachtos šią žiemą ir šals tada kaip niekad anksčiau.
Su draugais pasitarę nutarėm, kad ledas ne toks jau neįveikiamas dalykas. Nors reikia dirbti kitą darbą šiuo metu, bet mintys vis apie tą ledą ir kaip jo neprileisti prie jachtos
Yra nemažai būdų. Galima būtų sukti mini-turbiną po korpusu ir vanduo raibuliuotų aplinkui, neleisdamas užšalti. Taip pat galima pūsti orą išilgai po korpusu ir burbuliukai neleistų susidaryti ledo sluoksniui. Tokie metodai naudojami kitose srityse, bet dar neteko matyti buriavime. Šaltomis dienomis viskas būtų stebima per web-kamerą. Gal reiktų pamėgint kažką sukonstruoti šiai žiemai? Taip gimsta patentai…
