Belieka susitaikyti – sezonas baigės
Kiekvieną rudenį ateina ta pilka diena, kuomet laivams tenka “lipti į krantą”. Šiemet vandeny iškentėjom iki pat spalio pabaigos, beveik paskutiniai. Rudeniniai jachtų paruošimai žiemai nebūna labai linksmi, visai kas kita pavasario darbai. Prieš naują sezoną juk būna tiek daug geros nuotaikos ir optimizmo. Ką darysi, ne Graikijoje gyvenam, kur jachtos tik kilstelėjamos retkarčiais kriaukles ir kitas apaugas nuo dugno nugramdyti. Šiame pusrutulyje visai kitaip: tenka grumtis su kelių šimtų kilogramų stiebu jį nuimant, nurengti bures, išvežti visas minkštas dalis, kad nepelytų, išleistį vandenį ir masė kitų smulkių darbelių.
Tokie nesibaigiantys reikalai atbaido dalį netikrų buriuotojų nuo buriavimo malonumo. Na, o mums, bet koks prisilietimas prie laivo yra savotiška šventė. Juolab, jog nei vienas laivo iškėlimas neapsieina be draugų pagalbos, kuri vainikuojama vakaro iškilmėmis. Šiemet tos iškilmės buvo tokios smagios, kad net pramigom duotą iškėlimo laiką. Tačiau, kranistas buvo supratingas, visi supranta, kad nakvynė jachtoje su draugais po sunkių dienos darbų… ech patys nujaučiat ką noriu pasakyt.
Vėlavom priplaukt tik tris valandas (!), bet atsirado plyšys ir mus iškėlė. Dešimt minučių ir jachta krante, dar dešimt ir vargšė stovi ant pastolių, teks užmigt žiemos miego.
Prasideda offshore sezonas. Malonumų jame ne tiek ir daug. Virtualus buriavimas, paroda, knygos bei gyvenimas nuostabios praėjusios vasaros prisiminimais bei naujų iššūkių planavimas.
