Kiekvieną rudenį ateina ta pilka diena, kuomet laivams tenka “lipti į krantą”. Šiemet vandeny iškentėjom iki pat spalio pabaigos, beveik paskutiniai. Rudeniniai jachtų paruošimai žiemai nebūna labai linksmi, visai kas kita pavasario darbai. Prieš naują sezoną juk būna tiek daug geros nuotaikos ir optimizmo. Ką darysi, ne Graikijoje gyvenam, kur jachtos tik kilstelėjamos retkarčiais kriaukles ir kitas apaugas nuo dugno nugramdyti. Šiame pusrutulyje visai kitaip: tenka grumtis su kelių šimtų kilogramų stiebu jį nuimant, nurengti bures, išvežti visas minkštas dalis, kad nepelytų, išleistį vandenį ir masė kitų smulkių darbelių.
Tokie nesibaigiantys reikalai atbaido dalį netikrų buriuotojų nuo buriavimo malonumo. Na, o mums, bet koks prisilietimas prie laivo yra savotiška šventė. Juolab, jog nei vienas laivo iškėlimas neapsieina be draugų pagalbos, kuri vainikuojama vakaro iškilmėmis. Šiemet tos iškilmės buvo tokios smagios, kad net pramigom duotą iškėlimo laiką. Tačiau, kranistas buvo supratingas, visi supranta, kad nakvynė jachtoje su draugais po sunkių dienos darbų… ech patys nujaučiat ką noriu pasakyt.
Vėlavom priplaukt tik tris valandas (!), bet atsirado plyšys ir mus iškėlė. Dešimt minučių ir jachta krante, dar dešimt ir vargšė stovi ant pastolių, teks užmigt žiemos miego.
Prasideda offshore sezonas. Malonumų jame ne tiek ir daug. Virtualus buriavimas, paroda, knygos bei gyvenimas nuostabios praėjusios vasaros prisiminimais bei naujų iššūkių planavimas.
Taip laukto rudeninio pasiplaukiojimo, deja, neįvyko. Iki paskutinės minutės tupėjau prilipęs prie orų prognozės, desperatiškai atnaujindamas žemėlapius, gal vėjas jau rimsta? Deja, viskas vyko priešingai: su kiekveinu prisėdimu prie prognozės, vėjas tik stiprėjo ir lietus intensyvėjo. Nenorėjau savo įgulos tempti į tokią jūrą. Dabar jau čia pučia iki 20 m/s. Naktį prognozuojamas dar stipresnis vėjas, iki 25 m/s, o gūsiuose bus dar smagiau. Lietuvoj taip pat ne geriau, naktį Baltija žada visai smarkokai pašėlioti. Kartais tenka likti namie…
Kol laisvų pinigų tikriems žygiams nėra, tenka buriuoti virtualiai. Žinoma, tai beveik tas pats kaip laižyti medų per stiklainį, bet vistiek šiek tiek įdomu ir naudinga. Vien supratimas, kiek laiko tai užima, kokie vėjai būna ir pan. duoda šiek tiek naudos. Netgi šioks toks azartas paima, pvz. šiandien 5 valandą kėliaus kad pakoreguoti kursą. Nusipirkus už 10 € automatines bures, autopilotą, Pro Sails ir pan būtų galima ramiai miegoti, bet koks gi tada “sportas”? Atsiliepkit jei kas dalyvaujat http://www.virtualregatta.com, palenktyniausim. Aš dabar esu Kanarų pietuose, nikas SailingBoy75.
Na, o tikro buriavimo malonumo niekas nepakeis ir nors jau daug kas čia kelia lauk savo jachtas, man šį savaitgalį nusimato geras pasiplaukiojimas. Pažiūrėsim kaip jausis esant 5 laipsniams šilumos einant kokius 8 mazgus. Bet, kaip sakoma, buriuojant nėra blogo oro, yra tik blogi rūbai!
Dar daug jūrmylių liko iki Misil 208, bet jis plaukia su automatika, todėl vilčių mažai.
