SailingBoy.com

Neseniai, per Youtube atsirado galimybė pažiūrėti dokumentinį filmą Deep Water. Tai autentiški kadrai apie pirmąsias vienutinikų buriavimo lenktynes aplink pasaulį, Sunday Times Golden Globe Race 1968/69. Tai buvo pirmosios modernių laikų vienutininkų lenktynės, kai esi visiškai vienas jachtoje, be galimybės sustoti ar pasinaudoti pagalba iš šalies, mėnesius trunkanti kelionė aplink pasaulį. Filmas nukelia mus į šeštajį dešimtmetį, kuomet nebuvo nei visagalio GPS, nei satelitais paremtų oro prognozių, nei elektroninių žemėlapių, nei palaikymo komandų su sponsoriais, bei daug kitų techninių priemonių. Nedaug kas šiais laikais gali įsivaizduoti tų laikų buriavimo realijas. Kaip išsireškė šių lenktynių nugalėtojas: ”Mano moderniausia orų prognozės sistema buvo barometras nukabintas nuo pub’o sienos.” Šis filmas puikiai atskleidė tų laikų dvasią, fantastiškai gerai susukta istorinė juosta, privalu pažiūrėti kiekvienam jūrai prijaučiančiam ir ne tik. Stulbinantis psichologinis eksperimentas, kurį filmo herojus išbandė ant savęs.

Vienoje filmo dalyje vienos iš lenktynių dalyvių žmonos balsas leidžia mums transformuotis į vienutiniką ir pajausti štai ką:

Ši vienatvė tęsiasi ilgus mėnesius.
Taip ilgai ilgai būdamas jūroje
diena po dienos tu regi vien nesibaigiantį horizontą,
… aš manau, kad daugumą žmonių tokia
nesibaigianti neaprėpiamybė smarkiai išgąsdintų.
Vienok visu šiuo laiku visi sprendimai yra vien tik tavo.
Tai leidžia jaustis mažu dievu, savo akyse.
Aš manau Bernardas taip surado savo visatą.

Vienok, filmas tiesiogiai yra visai ne apie legendinį Bernard Moitessier, kuris šiose lenktynėse greičiausiai plaukęs ir pirmaudamas, kaip pamatysite filme, pasielgė labai savotiškai.

Ši liūdnai tragiška drama yra pie kitą žmogų, vardu Donald Crowhurst. Žmogus, kuris išplaukė tam visai nepasiruošęs. Jachta leido vandenį. Žmogus, kuris išplaukė genamas keistų ir nenumaldomų vidinių paskatų. Tuo metu Anglijoje siautė buriavimo karštinė, o Donald taip norėjo laimėti šias lenktynes. Žmogus, kuris jau prieš išplaukdamas buvo ekonomiškai įvarytas į kampą. Žmogus, kurį vienatvė, bei laukianti socialinė šių lenktynių atomazga negailestingai dorojo diena iš dienos siūbuojant Atlanto bangose. Žnogus, kurio krante laukė mylinti žmona ir keturi nuostabūs vaikai. Žmogus, kuris griebėsi neįtikėtino šiaudo, apgavystės. Kai maža apgaulė, perauga į kitą mažą apgaulę, ta kita į trečią, kol galų gale kelio atgal nebėra, o tu esi jūroje visiškai vienas… Apgavystė, kurios jis pats suprato nebegalės pakelti. Stulbinanti istorija apie vieno žmogaus psichologiją akistatoje su stichija ir pačiu savimi.

Linkas (yra 9 dalys):

http://www.youtube.com/watch?v=Rs3Be0klAvA

Scandinavian Boat Show Stoholme, arba, kitaip tariant, laivų paroda daugumą laivų entuziastų traukia lyg magnetas. Jachtų gamyba šiuo metu yra šiek tiek apmirus, tačiau visi pagrindiniai gamintojai į parodą susirinko. Dauguma jachtų statytojų parodai pateikė pernykščius modelius, nors juos vadino šių metų modeliais. Kai kurie turėjo ir naujų modelių, kurių nebuvo pavasario parodoje. Motorlaivių sekcijoje dominavo vidutinio dydžio modeliai, nors buvo ir vienas kitas “cigaras”. Šiais metais buvo pristatyta keletas naujovių, pvz. mažai kuro naudojantys motorlaiviai, taip pat vien baterijom varomi motorlaiviai. Kaip ir automobilių pramonėje, vis labiau aktualu galvoti apie gamtą ir technologijos sparčiai kuriamos taupiam degalų vartojimui.  Tiesa, pristatytas baterijom varomas motorlaivis, gali plaukti maksimaliu greičiu tik pusę valandos. Paskui tenka ieškoti “rozetės”, blogiausiu atveju irkluoti iki jos. Na, bet gana sarkazmo, pradžia visada būna sunki, o gamtą tausoti reikės išmokti.

Jachtų sektoriuje jaučiasi taupymo tendencijos. Teak keičiamas kažkokia kitokia mediena, nesupratau kokia. Atsiranda vis daugiau plastikinių detalių. Nors kai kurie gamintojai kompromisų neieško ir nepriekaištinga kokybė tiesiog smelkiasi liečiantis prie įvairių detalių. Tokį įspūdį paliko Dufour jachtos. Viskas išbaigta, patogu, kokybiškos detalės. Kitos jachtos suka priešinga kryptimi, medžiagos ir sprendimai, konfortas eina prastyn. Tokį įspūdį man paliko šiemet Jeannau.  Hallberg Racy, nepaleidžia vandenų Rols Royce statuso, ilgai bandžiau ieškoti prie ko prikibti, bet neradau. Prie šių jachtų driekėsi ilgiausia eilė. Na, bet kaina kaina…

Šiemet stengiausi pajusti, kurioje jachtoje smagiausia stovėti ar sėdėti prie šturvalo. Aiškaus trendo 40 pėdų jachtose lyg ir nėra, vienok dominuoja dvigubi šturvalai. Daugumoje jachtų tai yra tikrai patogus sprendimas: laisvas praėjimas, galima pasirinktinai sėdėti ar tai vienoje ar tai kitoje pusėje, priklausomai nuo burių išsidėstymo. Vienok,  yra ir nepatogumų, nes ploteris daugumoje jachtų yra centre, todėl esant šone prie šturvalo sunku jį sekti. Na sakysit, kam ten taip dažnai į jį vėpsoti? Stoholmo archipelage tam yra daug priežaščių, arba, tiksliau sakant, daug akmenų. Kita naujovė, didelio diametro stiklo pluošto šturvalai, kuriuos net į denį reikia įleisti. Smagiai sukiojas, ir manau rimto buriavimo sąlygomis daug pranašesni už mažiukus du.

Komforto jachtose vis daugėja, toletai, dušai, vonios, virtuvės modernėja, kajutėse pradeda dominuoti vien šviesios medžiagos. Apšvietime beveik išimtinai naudojami diodai, labai gražu ir praktiška, nedaug vartoja energijos.

Vis tik, mano nuomone, padorių kainų srityje, Arcona  pati geriausia jachta. Pritaikyta laisvalaikio kruiizams ir rimtam sportui, patogi, viskas dvelkia kokybe ir moderniais sprendimais, pvz. inkaro išleidimas, patogus valdymas, smagios judėjimo galimybės viduje ir kt.

Elektronikos, GPS ir viso kitų detalių, buvo apstu parodoje, net akys raibo. Elektroniniai jūrlapiai vis tobulėja, dauguma jau trijose dimensijose, galybė planavimo funkcijų ir pan. Rūbai ir batai tik puse kainos.

Sunku visus pastebėjimus perteikti. Keletas nuotraukų iš parodos sukrauta čia.

Jei galvojote, kad iš Baltijos į platesnius vandenis galima išplaukti bet kokio dydžio laivu, klydote. Baltijos laivų statyklose planuojantiems statyti vandenynų gigantus tenka įveikti Great Belt tiltą Danijoje, nes mūsų Baltija yra pilnai „užtverta“ tiltais. Tokia dilema iškilo ir Turku laivų statykloje Suomijoje pastatytam didžiausiam pasaulyje kruiziniam laivui – Oasis of the Seas. Šis 361 metro ilgio ir 225 000 tonų svorio milžinas (5 kartus didesnis už Titaniką) praėjusį penktadienį atsisšvartavo ir paėmė kursą į namų uostą, Fort Lauderdale, Floridoje. Pakeliui laukė išbandymas.

Šio milžino aukštis virš vandens yra 72 metrai, o tilto apačia yra 65 metrų aukštyje. Ar konstrukroriai ką nors praleido? Laimei ne, nes tikrai nestatė šio laivo vien Baltijos jūrai. Kad būtų galima pralįsti po Great Belt tiltu buvo sukontsruotas specialus teleskopinis kaminas, kurį galima nuleisti taip sumažinant laivo aukštį iki 64,75 metrų.

Beprecedentinis manevras įvyko keliolika minučių po sekmadienio vidurnakčio, kuomet tik su kelių decimetrų atsarga, šimtų smalsuolių akyse, laivas sėkmingai pralindo po tiltu. Atsakingos tarnybos galėjo lengvai atsikvėpti.

Kapitonas William S Wright specialiai laukė žemesnio vandens lygio šiam manevrui atlikti. Kad atsarga būtų dar didesnė, jis davė komandą „pilnu greičiu pirmyn“ ir 140 000 arklio jėgų varikliai praplukdė milžiną 20 mazgų greičiu. Kuomet laivas plaukia dideliu greičiu, jo korpusas šiek tiek pagrimzta. Tokiu būdu dar buvo laimėta apie decimetras.

Susimąsčius, koks tai manevras, pulsas iškarto padažnėja. Mielai norėčiau pajausti tai, ką jautė kapitonas 20 mazgų greičiu lįsdamas po tiltu kuomet virš kamino buvo tiktai kelių decimetrų plyšys. Čia ant stabdžių nepaspausi jei nesi tikras ar pralįsi.

Spauda mini, kad laivo savininkui ši tilto istorija atsiėjo nemažai papildomų išlaidų, nes vien teleskopinis kaminas kainavo apie 2 milijonus dolerių, vienok tai tik lašas jūroje, palyginus su pačio laivo kaina – apie 1,6 milijardo dolerių!

Gal kada nors teks papulti į šį gražuolį ir šalia kokios nors gražuolės gerti margaritą  iš aukštai nuo denio žvelgiant į Karibų pakrantes.