Dovana šių metų navigaciniam sezonui
Didžiausia Švedijos internetinės paieškos ir kataloginių duomenų kompanija ENIRO neseniai pradėjo nemokamai online publikuoti Švedijos pakrantės jūrlapius (sjökort). Tai yra tie patys jūrlapiai, kuriuos gamina vietinė vandens kelių tarnyba (Sjöfartsverket) ir kuriuos dauguma perka navigacijai.
Tiesa, ENIRO įspėja, kad negalima šių jūrlapių naudoti navigacijai. Patikrinus kelias žinomas vietas, kuriose pro povandeninius akmenis kaip slalome tenka naviguoti, galiu konstatuoti, kad ten duomenys yra identiški tiem patiems jurlapiams, kuriuos perkam navigacijai. Bet, kaip sakoma, jūsų pačių rizika. Kol vasarą neišbandysiu visų sunkių praėjimų ir galutinai neįsitikinsiu ar online jūrlapiai saugūs, teks su jais elgtis atsargiai.
Iš esmės, elektroniniai jūrlapiai labai efektyviai palengvina gyvenimą ant vandens, tačiau, mano nuomone, nieko nėra smagiau už tikrą popierinį jūrlapį gulintį šalia šturvalo, kuriame galima sekti savo poziciją (gal šiek tiek senamadiška)? GPS ploteris žinoma irgi patogu, bet jei jis nusprogtų? Arba pradėtų rodyti ”pievas“, įplaukus į teritoriją pilną akmenų kaip aguonų. Teko pernai tokioje situacijoje atsidurti, be popierinio jūrlapio būtų buvę daug streso.
Labai įdomu būtų sužinoti kokį gi jūrlapį naudojo Telefonica Blue per VOR Marstrande?
ENIRO online jūrlapius iš tiesų yra labai patogu naudoti planavimui, t.y. susidaryti maršrutus, skaičiuoti jūrmyles, numatomą kelionės laika ir pan. Be to, kad įsigyti visą Švedijos pakrantę popieriniame variante, reikėtų nemažą sumą kronų paaukoti.
Tęsiant su jūra ir pramoginiais laivais susijusių Švediškų įstatymų temą, reikia paminėti ir plataus atgarsio susilaukusią ateinančios vasaros naujieną. Po ilgų grasinimų griežtinti tvarką vandenyse, pramoginių laivų laivavedžiui apsvaigimo riba bus mažinama iki 0,5 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje.
Vasarą ant vandens žmonės atsipalaiduoja. Didelės šventės vyksta ant denio. Ypatingai motoristai mėgsta pašėlioti. Jiems norima dar labiau sugriežtinti taisykles. Kuomet maksimalus laivo greitis viršija 15 mazgų, apsvaigimo ribą norima dar pagriežtinti iki 0,2 promilės. Šioj vietoj logikos yra, juk beveik kiekvienais metais tenka girdėti apie „žeme plaukiojančius“ katerius.
Šiandieną bevalinėdamas laivo ”sanitarinius mazgus” prisiminiau kokį įstatymą per žiemą sumąstė švediškas parlamentas.
Na, o kuomet infrastruktūra bus išvystyta, laivai apsirūpins reikiama įranga su išsiurbimo angom, kainos pasidarys normalios, Baltija galės lengviau atsikvėpti. Iš vienos pusės, šie veiksmai atrodo ly gir persistengimas. Veinok, žinant, kad Švedijos pakrantes raižo apie milijonas pramoginių laivų, ne taip jau ir mažai to Š susidaro. Vien Stoholmo pakrantėse vasarą dūzgia ir buriuoja šimtai tūkstančių laivų. Ką pasakytume jei šimtatūkstantinis miestas leistų nevalytas atliekas tiesiai į jūrą?
