Švedijos pakrantėje nebešūdinsim Baltijos
Šiandieną bevalinėdamas laivo ”sanitarinius mazgus” prisiminiau kokį įstatymą per žiemą sumąstė švediškas parlamentas.
Įstatymas uždraudžia iš pramoginių laivų leisti fekalijas į vandens telkinius. Galioja visiems pramoginiams laivams Švedijos teritoriniuose vandenyse.
Nuo šios vasaros prasideda dviejų metų pereinamasis laikotarpis kuomet bus statomos fekalijų išsiurbimo stotys. Šiuo metu Stoholmo archipelage egzistuoja tik viena tokia stotis. Už malonumą ištuštinti septibaką tenka pakloti 200 SEK. Visiems aišku, kol atsikratymas Š kainuos tiek brangiai, niekas neskubės į tas stotis.
Na, o kuomet infrastruktūra bus išvystyta, laivai apsirūpins reikiama įranga su išsiurbimo angom, kainos pasidarys normalios, Baltija galės lengviau atsikvėpti. Iš vienos pusės, šie veiksmai atrodo ly gir persistengimas. Veinok, žinant, kad Švedijos pakrantes raižo apie milijonas pramoginių laivų, ne taip jau ir mažai to Š susidaro. Vien Stoholmo pakrantėse vasarą dūzgia ir buriuoja šimtai tūkstančių laivų. Ką pasakytume jei šimtatūkstantinis miestas leistų nevalytas atliekas tiesiai į jūrą?
Vis tik gerai tokie sprendimai mūsų dūstančiai Baltijai. Na, o jei dar kloaka Kaliningrado srityje kada nors užsidarytų…
o gera idėja. LT laivų ne tiek daug, bet reikėtų ir čia tokios paslaugos.