SailingBoy.com

Foto Li Fernstedt

Pirmoji Lietuvos šeimyninė circumnavigation, t.y. buriavimo aplink Pasaulį, įgula, dalinas įspūdžiais krante. Anot Andriaus Varno, du metai pamatyti pasauliui yra niekingai mažas laikotarpis. Su šiuo pastebėjimu, neabejotinai sutiktų viena legendinė  buriuotojų pora, kuri daugiau nei tris dešimtmečius praleido jūrose ir vandenynuose.

Rolf Bjelke (74) ir Deboragh Shapiro (59) neseniai sugrįžo namo. Po trisdešimties metų pasaulio vandenynuose! Šios poros nuburiuota distancija prilygsta vienuolikai kartų aplink planetą. Jie yra vieni iš nedaugelio buriuotojų praleidusių žiemą Antarktidoje. Nedvejojant, tai vieni iš atkakliausių Pasaulio ilgalaikio buriavimo žmonių.

Viena iš jų knygų, kurią jau baigiu įveikti, vadinasi “Žiemos laivas”. Tai snieguotas pasakojimas, persipinantis buriavimo šaltosiose platumose paslaptimis, bei išbandymų aprašymais, kuomet jie užšaldę savo jachtą Antarktidoje ilgus mėnesius galynėjosi su tenykštės žiemos rūstybe ir uraganiniais vėjais, kurie net pilnai įšaldytą jachtą sugebėjo išjudint, bei mėgavosi fantastiška, žmogaus nepaliesta, gamta.

“Mūsų gyvenimas buvo nepaprastai turiningas, o vienas be kito mes nebūtume išgyvenę.“,  konstatuoja šie nepaprasti buriuotojai. Žurnalistai jų klausė, kaip galima kartu išgyventi trisdešimt metų besitrinant vienas su kitu ankštoje jachtoje. Atsakymas buvo gal kiek kitoks nei įprastai atsakoma į tokius klausimus: “Buriuodami, mes praktiškai matydavomės ne daugiau nei pusvalandį per parą, kuomet vienas kitą keldavome pamainos pasikeitimui, t.y. kas keturios valandos. O jei rimtai, tai mes buvome visiškai vienas nuo kito priklausomi.“

“Kai Rolfas viename iš vėlesnių plaukimų rimtai susirgo, – tęsia pasakojmą Deboragh, – “aš taip bijojau, kad man teks įsukti jo kūną vėliavą ir paleisti į jo taip mylimą vandenyną”. “Ir ar būtumėte tai padariusi?” – teiraujas žurnalistas. “Be abejonės.” Jūros vaikai, vis gi, yra tvirto charakterio.

Gana įdomi ir savotiška yra šių buriuotojų saugumo buriuojant filosofija, bet labai verta dėmesio, o tai jau ilgesnė istorija kitam įrašui.

Ši legendinė pora, po visų plaukiojimų, galutinai sugrįžo namo ir jau nebeplanuoja ilgesnių ekspedicijų. Man labai smalsu, ar šis planas įvykdomas, po didesnės dalies gyvenimo praleisto jūroje, net jeigu tau 74?

__/)________________/)___/)_/)_/)________/)__
Best Regards and GodSpeed
SailingBoy
Navigare necesse est, vivere non est necesse!

“Būna nemažai žiemų kai šis uostelis visai neužšąla…” taip kalbėjom prieš pirmą kartą palikdami laivą vandenyje per žiemą. Tačiau tas dėsnis, kuris mėgsta pasišaipyti iš žmonių prognozių, padarė taip, kad šiemetinė žiema yra šalčiausia nuo aštuoniolikto amžiaus vidurio. Na, jei jau eksperimentuoti, tai kuo ekstremaliau.

Kol kas eksperimentas vyksta sklandžiai. Sraigtas po laivo korpusu nepavargdamas kelia šiltesnį vandenį iš apačios, taip ir neleisdamas eketei užšąlti. Netgi tomis paromis kuomet spaudė 25 laipsnių šaltis. Ledo storis toliau nuo korpuso yra apie pusės metro.

Geras buriuotojiškas jausmas yra tuomet, kai viskas vyksta pagal planą. Atrodo, kad taip ir yra su šiuo eksperimentu. Tiesa, žiema dar tik įpusėjo.

Dvi mokyklos: viena jachta pilnai įšalusi, kita - supasi eketėje.

Sraigtas dviejų metrų gylyje nepailsdamas maišo vandenį.

Aparato kontrolė ir atgal į vandenį

Iki sekančio, malonaus susitikimo.