SailingBoy.com

Nedaugelis, manau, nepastebėjo šio savaitgalio groteskiškų vaizdų, kuriuose superlaineris plukdantis mažesniam miesteliui prilygstantį keleivių skaičių, sužeistas prigulė ant jūros dugno. Visos šios surrealistinės nuotraukos nenoriai trina tvirtą įsitikinimą “Bet juk taip nebūna!“.

Po Estonia katastrofos jūrinio saugumo klausimais buvo padirbėta iš peties. Tonos dokumentų ir jūrinio saugumo taisyklių ir reikalavimų yra prirašyta ir patvirtinta (eilučių autorius kaip tik šiuo metu jas kremta prieš egzaminą). Šiemet kaip tik minėsime 100 metų Titaniko katastrofos sukaktį, po kurios susikūrė navigacinio (jūrinio) saugumo organizacija IMO, šiuo metu išaugusi į didžiulę organizaciją.

IMO dėka, laivų navigacinio saugumo sistemos šiuo metu yra ypatingai aukšto lygio, dubliuotos keliais lygiais, su reserviniais srovės šaltiniais ir kt. Technikos čia apkaltinti, mano nuomone, tikrai negalima. To neturėjo įvykti. Na, nebent, streikuojančia technika gali prisidengti laivo kapitonas, kuris pirmiau už keleivius stengiasi palikti laivą ir paskambinti mamai, kad jis saugus (kokia Itališka istorija). Kita vertus, mėtytis kaltinimais ir svaidytis eksperto versijomis, visgi, dar yra per anskti. Po kiekvienos katastrofos gandai ir netikra informacija cirkuliuoja lyg vėjai keturi. Nenoriu prisidėti prie to, todėl smalsiai lauksim kol tikri faktai atsiras ant stalo.

Žiemos metu, kai buriavimas mūsų platumose miega, visuomet stengiuos išvilioti draugus į Suomiją ar Estiją, jūrą pamatyt, laive pasitrint ir pan. Daugumai smagios tos kelionės būna, nors ir susupa neretą pakeleivį, jei jūra smarkiau įsišėlsta, bet dauguma neatsisako pakartoti kelionių kruiziniais milžinais žiemiška Baltija. Kuomet jūra gerai įsisiūbuoja, laivo priekis kyla ir su trenksmu pasitinka bangą, o po to viskas nutyla ir vėl kartojas. Tuomet mano bendrakeleiviai pradeda šiek tiek nerimauti. Tokiais atvejais aš jiems turiu tik vieną žinią – šio tipo laivai yra praktiškai nepaskandinami. Kad ir kaip nesiorėtų, šią žinią po šio savaitgalio gali tekti šiek tiek modifikuoti.

Belieka sulaukti kol atsakymų dėl Costa Concordia nelaimės bus daugiau nei klausimų ir spekuliacijų, bet tai užims šiek tiek laiko.

Picture: AFP Herald Sun

Kol pašėlęs prancūzas Franck Cammas galynėjasi Volvo Ocean Race, 2010 metais jo iškovotas Žiulio Verno plaukimo aplink Pasaulį prizas keliauja į kitų pašėlusių prancūzų rankas. Loïck Peyron (gim. 1959) su savo įgula pasiekė naują rekordą, Banque Populaire V trimaranu apsukę Žemės rutulį per 45 dienas, 13 valandų, 42 minutes ir 53 sek. Tai beveik trimis paromis greičiau nei buvęs rekordas, ir tai jau šeštas rekordas iš eilės šiose lenktynėse priklausantis prancūzams. Ir kodėl jie taip greitai plaukia? Kaip ten bebūtų, tai fantastinis pasiekimas!

Metai prasideda besaikiu skaitymu lovoje, ir jau taip trečia diena iš eilės. Nors šio veiksmo ir nėra įtraukta į, tikriausiai, per ilgą Naujūjų Metų pažadų ir tikslų sąrašą, bet skaitymo prabangos sunku atsisakyti. Netgi, jei punktai sąraše jau pradeda vis garsiau belsti į pasąmonę įkyriai šnabždėdami, būk tai, jei nenori, kad ir šie metai pasibaigtų pusės tikslų neįvykdymu, pradėk veikti nuo pirmos dienos. Na, bet duokit bent vieną savaitę įsibėgėjimui, maldauju aš, ir skaitau toliau. Vienas įvykis gali netgi pakeisti nusistovėjusią knygų skaitymo filosofiją.

Bemaklinėdamas po Amazonės džiungles, tikėdamasis rasti kokią nors gudriai pasislėpusią knygelę apie bures, ir bevartydamas potencialią kandidatę, netyčia (tikrai netyčia) spustelėjau „Buy”. Na, o kad „Buy” iš tiesų reiškė „Buy” įsitikinau kai po kelių sekundžių į mano mylimą Obuolį įkrito elektroninis laiškas, kuriame riebiai riogsojo $ simboliai.

Reikalas pasirodo buvo toks, kad knygeles vartinėjau Kindle sekcijoje, kuri skirta elektroninių knygų įsigijimui Amazonės brukamai elektroninių knygų skaityklei. Taigi, šioje sistemoje „Buy” spustelėjimas nupirko knygą akimirksniu, net „ar tikrai nori” nepaklausė. Velniškai viskas žaibiška ir patogu, vietoj kelių savaičių laukimo, jau dabar graužiu tą knygelę. Nors Kindle skaityklės ir nesiruošiu pirkti, nes religingai tikiu, kad nieko skaniau už Obuolį dar neišrasta, bet skaitymas ekrane jau seniai manęs nebevaržo. Šiek tiek labiau gaila naujos knygų lentynos, kuri perėjus prie tokios skaitymo filosofijos, gali ir nesulaukti tokios gausos spalvingų lentynų gyventojų kaip tikėtasi.

Sunkiai susilaikau, nepasidalindamas, elektroninių knygų gėrio skleidžiamais privalumais. Čia jie, žinoma, skirti tik tokiems dinozaurams kaip aš, kurie vis dar sunkiai skiriasi su fiziškai apčiuopiamomis vertybėmis.

1. Elektroninė knyga įsigijama akimirksniu.
2. Visos turimos knygos yra prieinamos kompiuteryje ar kitame įrenginyje.
3. Elektroninės knygos negali pradingti.
4. Niekas nesako „gesink šviesą, trukdo miegoti” arba „tyliau vartyk puslapius, tu mane ir vėl prikėlei”. Sveiki atvykę į tylų elektroninių knygų pasaulį.

Vieną pažadą iš Naujūjų Metų pažadų sąrašo, pasirodo, pradedu tesėti. Jis skamba maždaug taip: „Bent po vieną blogo įrašą per savaitę!”. Gerų Naujūjų!