SailingBoy.com

Ne paslaptis, kad Japonija bei keletas kitų valstybių užsiima banginių medžiokle. Banginiai, vandenynų milžinai, nuostabūs gamtos kūriniai, tad jų medžioklė sukelia kontroversiškas mintis. Kažkaip nesmagiai tos jų skerdynės atrodo. Kita vertus, juk mūsų dauguma valgom mėsą ir kitų gyvūnų skerdimas lyg ir yra toks pats aktas. Bet, nesivelsiu į šią sudėtingą diskusiją. Mane domina kitkas. Pasaulį šiandien apskriejusi žinia šiek tiek mane suezino, nes japonai tegia būk tai trimaranas Ady Gil blokavo kelią baginių medžioklės laivui. Visagalis Youtube parodo visai ką kita. Mano nuomone, japonų laivas specaliai ėjo starboard komanda (į dešinę kranto kalba) ir specialiai užplaukė ant grakščiojo Ady Gil.

Gamtos saugojimo iniciatyvos pasiekė ir pamoginių laivų sąvininkus. Kasmet Švedijos pakrantėse iš pramoginių laivų išleidžiama milijonai litrų fekalijų.

Prieš kelias dienas buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama visiškai uždrausti fekalijų išleidimą pakrantėse ir vidaus vandenyse. Be to, kiekvienas laivas privalės įsirengti septiką iš kurio bus galima ištraukti fekalijas į krante esančius surinkėjus. Taip pat marinos privalės įrengti stotis fekalijų priėmimui.

Ambicingas įstatymas, bet, žinant kaip Švedai rimtai nusitekę gamtos atžvilgiu, tikriausiai bus neužilgo priimtas.

Iš savo patirties žinau, kad jachtų savinikai tikrai fekalijų neišleidžia įlankėlėse, o, juo labiau, marinose. Juk prisišvartavęs dažniausiai pats šoki pasimaudyti. Be to koks būtų jausmas, sėdint auksiniame saulėlydyje, tarp raibuliuojančių bangelių stebėti plaukiančius tualetinio popieriaus gabalus su kitais rudais, sunkiai skęstančiais objektais?

Manau, kad 99,9 %  (nes idiotų pasitaiko) pramoginių laivų saąvininkų fekalijas išleidžia toli nuo kranto, atviroje jūroje. Klausimas, ar tai problema?

Nuomonių tarp vietinių buriuotojų yra įvairių. Vieni sako, gerai, kad tas pats kas galioja krante, turi galioti ir jūroje. Juk neleidžiam savo fekalijų iš butų nutekėjimui gatvėmis. Kiti siųlo palyginti tai su kruizinių laivų, kur telpa keli tūkstančiai keleivių, Baltijon išleidžiamu rudu ir pilku vandeniu. Juk ten kiekiai milžiniški, palyginus su pramoginiais laivais. Jūros faunos taip niekas neveda į toaletą, bet čia natūrali ekosistema.

Kita vertus, Rusija gali išleisti milijardus dujotiekio Baltijos dugnu tiesimui, tačiau Kalinigrado valymo įrenginių niekaip nesugeba pastatyt. Taip ir varo visos srities nevalyta kanalizacija tiesiai į mūsų bendrą Baltiją. ES jau dešimtmetį šelpia šią Rusijos sritį milijonais €, kad jie tuos valymo įrenginius pastatytų. Pinigų jau nebėra, ber nėra nei įrenginių, pažįstama situacija.

Bet kokiu atveju, gamtos saugojimo tendencijos yra gerai. Jei infrastruktūra atsiras, galėsim tas fekalijas iš savo laivų septikų palikti krante.

Švarinkim Baltijos jūrą!

Jei galvojote, kad iš Baltijos į platesnius vandenis galima išplaukti bet kokio dydžio laivu, klydote. Baltijos laivų statyklose planuojantiems statyti vandenynų gigantus tenka įveikti Great Belt tiltą Danijoje, nes mūsų Baltija yra pilnai „užtverta“ tiltais. Tokia dilema iškilo ir Turku laivų statykloje Suomijoje pastatytam didžiausiam pasaulyje kruiziniam laivui – Oasis of the Seas. Šis 361 metro ilgio ir 225 000 tonų svorio milžinas (5 kartus didesnis už Titaniką) praėjusį penktadienį atsisšvartavo ir paėmė kursą į namų uostą, Fort Lauderdale, Floridoje. Pakeliui laukė išbandymas.

Šio milžino aukštis virš vandens yra 72 metrai, o tilto apačia yra 65 metrų aukštyje. Ar konstrukroriai ką nors praleido? Laimei ne, nes tikrai nestatė šio laivo vien Baltijos jūrai. Kad būtų galima pralįsti po Great Belt tiltu buvo sukontsruotas specialus teleskopinis kaminas, kurį galima nuleisti taip sumažinant laivo aukštį iki 64,75 metrų.

Beprecedentinis manevras įvyko keliolika minučių po sekmadienio vidurnakčio, kuomet tik su kelių decimetrų atsarga, šimtų smalsuolių akyse, laivas sėkmingai pralindo po tiltu. Atsakingos tarnybos galėjo lengvai atsikvėpti.

Kapitonas William S Wright specialiai laukė žemesnio vandens lygio šiam manevrui atlikti. Kad atsarga būtų dar didesnė, jis davė komandą „pilnu greičiu pirmyn“ ir 140 000 arklio jėgų varikliai praplukdė milžiną 20 mazgų greičiu. Kuomet laivas plaukia dideliu greičiu, jo korpusas šiek tiek pagrimzta. Tokiu būdu dar buvo laimėta apie decimetras.

Susimąsčius, koks tai manevras, pulsas iškarto padažnėja. Mielai norėčiau pajausti tai, ką jautė kapitonas 20 mazgų greičiu lįsdamas po tiltu kuomet virš kamino buvo tiktai kelių decimetrų plyšys. Čia ant stabdžių nepaspausi jei nesi tikras ar pralįsi.

Spauda mini, kad laivo savininkui ši tilto istorija atsiėjo nemažai papildomų išlaidų, nes vien teleskopinis kaminas kainavo apie 2 milijonus dolerių, vienok tai tik lašas jūroje, palyginus su pačio laivo kaina – apie 1,6 milijardo dolerių!

Gal kada nors teks papulti į šį gražuolį ir šalia kokios nors gražuolės gerti margaritą  iš aukštai nuo denio žvelgiant į Karibų pakrantes.

Šiandien yra lygiai 15 metų kuomet Estonia patyrė katastrofą Baltijos jūroje, nusinešusią 852 žmonių gyvybes. Nors siautė audra, stipriai apsunkinusi gelbėjimo darbus, 137 keleiviai buvo išgelbėti.

Dar ir šiandien Švedijoje netyla kalbos apie galimai buvusį sabotažą, nes jau praktiškai įrodyta, kad šiuo laivu po Sovietų sąjungos griuvimo į Švediją buvo gabenami vogti rusiškos karinės technikos moduliai. Nesu aš linkęs labai tikėti įvairiom konspiracijos teorijom, bet jau labai greitai Švedai, Suomiai ir Estai susitarė neliesti nuskendusios Estonijos ir paskelbė ją kapu, t.y. draudžiama ten nardyti ir pan.

Aš tada dar buvau vaikas ir toli nuo šios nelaimės, kai Estonija nuskendo, bet šis įvykis sukrėtė. Gal todėl, kad nuskendo toje pačioje mokykloje kaip ir aš mokiusis mergaitė. Ji buvo žemesnėje klasėje, vis matydavau ją linksmai lakstančią koridoriuje. Deja, ji jau niekada nebegrįžo. Tokia negailestinga gali kartais būti jūra.

Šeši šimtai arklių ant vandens. Šešiasdešimt mazgų greitis (apie 110 km/h). Dabar geriau suprantu ką jautė buriuotojai skriedami 50 mazgų su burlaiviu, be jokio motorų gaudesio. Šiek tiek net išdavikiškai jaučiausi prieš savo burlaivį, neatsispyręs pagundai išbandyti guminę vandens “britvą”. Distanciją, kurią normaliom sąlygom nuburiuoju per 10 valandų, nupylėm mažiau nei per valandą. Greitis paliko neišdildomą įspūdį. Žygis truko tik kelias valandas, bet laisvės pojūčio ir adrenalino kombinacija vis dar maloniai glosto sielą.

Nors ir neturiu planų pasidaryti kateristu, šis aparatas negali nežavėti. Vaikinukai, kurie mus plukdė, pasakojo, kad iš Gotlando į Stoholmą parplaukė per keturias valandas (apie 120 NM)! Turint storą benzino sąskaitą, galima smagiai praleisti laiką.

Taip pat yra žinoma, kad tokios priemonės yra naudojamos ne tik pramogoms. Šie kateriai brangūs, kaina yra apie 150 tūkst. €, tačiau juos jau įperka Afrikos piratai bei narkotikų prekeiviai. Kažkurioj Ispanijos dalyje yra šių katerių kapinės. Pasirodo, narkotikų prekeiviai laukia kuo didesnių audrų, kuo tamsesnių naktų ir kai jau tokiomis sąlygomis normalūs žmonės nebeplaukia, šie leidžiasi į mirtiną trasą. Apie 80 % šių pasiuntinių pasiekia tikslą. Taigi, toje pakrantėje yra šių jūrų britvų kapinės. Šie veikėjai atlekia iš jūros ir be stabdymo lekia krantu. Taip ir pakuojasi kateriai vienas ant kito. Beje, skaičiau, kad jau ir tautiečiai pamėgo šią sporto šaką.

Šį kartą, lyg kokį bonusą prie visų malonumų, dar teko pirmą kartą gyvai pamatyti povandeninį laivą. Taip pat buvo fantastiškai malonu sutikti linksmą ruonių kompaniją. Protingi. Pasiskirstė mažomis grupelėmis ir sekė ką mes darysim, kalbėjosi tarpusavyje. Mums didelė pramoga juos laukinėj gamtoj stebėti, tačiau vietiniai žvejai juos keikia. Labai jau mėgsta šie padarai tinklus apšvarinti.

Po šio žygio, eilinį kartą įsitikinau, kad jūrinis gyvenimas apvilti negali!

Prieš startą.

Išvydus povandeninį laivą nejučia užniūniavau: “Ir jauti, jog kažkas tave saugo…”

O kita daina buvo: “Sudrumskime ramybę!”

Nepatikliai mus priėmė salos šeimininkai.

Buvo ir drąsesnių. Smalsumas nugalėjo, šis turbūt domisi technika.

Idilė. Huvudskär švyturys.

Saulėlydis skriejant 60 mazgų.

Piratai Somalyje, Nigerijoje bei kitose nutolusiose vandenynų platumose jau lyg ir nebestebina. Taip geidžiamą priklausomybę jūros valstybėms, deja, įrodėme ir vakar dienos įvykiu, kuomet penki Lietuvos jūreviai iš laivo Saturnas buvo pagrobti ir išgabenti nežinoma kryptimi. Pagirtina, kad greitai sukruto Lietuvos diplomatai, nutraukė atostogas ir kibo į išlaisvinimo reikalus.

Vis dar norėtūsi tikėti, kad mūsų Baltija, lyg koks savas užutekis, apsuptas draugiškų šalių, na gal, vienos mažiau draugiškos, yra apsaugota nuo visokių agresijų. “Baltijos jūros piratai”, kažkaip net neskamba. Vienok, praėjusios savaitės įvykis Švedijos teritoriniuose vandenyse šį saugumo jausmą gali ir pakoreguoti.

Liepos 24-osios naktį, į laivą Arctic Sea įsiropštė apie dešimtis angliakalbių, kaukėtų, kaip čia juos teisingai pavadinus, greičiausiai, piratų.  Jie dvylika valandų pralaikė įgulą nelaisvėje. Iš Suomijos į Alžyrą medieną gabenantis laivas plaukė su Maltos vėliava, o įgula rusakalbiai. Vis tik, painūs tie jūriniai verslai. Greitaeigiu guminiu kateriu atplaukę nakties svečiai apsimetė policija beieškančia narkotikų. Ieškojo kruopščiai - vienam išmušė dantis, kitus apkūlė.

Po šio “jūrų policijos” apsilankymo, švedų policija pradėjo tyrimą, dėl kurio sėkmės ji pati labai abejoja. Dėl kažkokių priežasčių, nenoriai informaciją teikia ir nukentėjusi pusė. Spaudoje pasirodė pranešimai, kad atsilieptų ką nors neįprasto mačiusieji rytinėje Gotlando pusėje. Kur jau ten naktį ką bepamatysi? Tačiau, įsibrovėliai paliko užgrobtą laivą tik apie trečią valandą dienos. Jų įžulumas stebina. Nors, kita vertus, nėra taip lengva pagauti septynesdešimčia mazgų Baltijoje skriejantį katerį, nebent, pakrančių apsauga laiku gautų tikslias koordinates. Iki šiol tokius katerius siedavau su ekstremalių pojūčių mėgėjais, tik ne su piratais.

Daug klausimų ši istorija sukelia. Kodėl būtent šį laivą? Ko tas dvylika valandų ieškojo laive? Ne paslaptis, kad jūroje vyksta daug nešvarių dalykų. Narkotikų prekyba, nelegalus ginklų eksportas iš Rusijos, pabėgėliai ir kita. Deja,  šiuose procesuose jūriniai keliai naudojami labai intensyviai. Spekuliacijų gali būti įvairių. Gal ta gauja žinojo koks ten krovinys buvo tame laive ir jo ieškojo? Gal tai kriminalinio pasaulio savos sąskaitos?

Kaip ten bebūtų, vis dar norisi tikėtis, kad Baltijos jūra netapo arena klasikiniams piratams, atsitiktinai puldinėjantiems apsiginti negalinčius jūreivius ar pavienius pramogautojus.