SailingBoy.com

Asociacija „Gero vėjo klubas”

Įtempti startai prieš vėją, komandinio meistriškumo reikalaujantys plaukimai, vaizdingas besiskleidžiančių įvairiaspalvių burių reginys – tai tik kelios priežastys aplankyti Trakus „Galvės taurės 2012“ renginių metu.

Lietuvos jachtklubų varžybų tvarkaraščiai perpildyti, tad galima drąsiai teigti buriavimas – populiari sporto šaka. Vien pernai organizuota dvylika kreiserinių jachtų regatų Trakų ežeruose, Kauno mariose pagal intensyvų tvarkaraštį vyko RS280 jachtų klasės čempionatas, o Lietuvos klubinių regatų taurė pajūryje vienijo devynias Kuršių mariose ir jūroje vykstančias regatas. Kaip ir kasmet, buriuotojus iš visų Lietuvos jachtklubų į Nidą viliojo tradicinė Kuršių marių regata.

Varžybų Trakų ežeryne nemažai, tačiau ilgainiui nusistovėjusi tvarka – įprastomis tapusios distancijos aplink salas, vyraujantys silpni vėjai – dažną regatą paverčia šeimų savaitgalio pramoga. “Kiekviena regata buriuotojams Trakuose yra šventė, tačiau norintiems stipresnių emocijų, azarto, adrenalino reikalinga sportinė regata: trumpi plaukimai, daug ženklų, daug veiksmo”,- teigia patyręs buriuotojas ir daugkartinis buriavimo varžybų nugalėtojas kapitonas Algirdas Žižys. Tuo tarpu Simonas Steponavičius, jachtos „Ambersail” kapitonas, priduria, kad lenktynės intensyviose distancijose yra geriausia priemonė laivo valdymo įgūdžiams lavinti, kuo daugiau lenktyniaujame, tuo geriau buriuojame, o kuo geriau buriuojame, tuo saugiau, smagiau, įdomiau gyvename.

Jausdami poreikį populiarinti sportinį buriavimą Trakuose nutarėme įpūsti naujų vėjų ir šiemet suorganizuoti neįprasto formato regatų ciklą „Galvės taurė 2012” pažymi renginio organizatoriai asociacija „Gero vėjo klubas“.

„Galvės taurę 2012” sudarys trys etapai, idėstyti viso sezono metu, todėl buriuotojų laukia įvairios oro sąlygos. Numatomi net devyni plaukimai po dvi kilpas aplink specialiai šiai regatai paruoštas bojas. Regatoje bus galima startuoti dvejose atskirose grupėse: sportinėje ir pramoginėje. Sportinės grupės jachtų finišo laikas bus koreguojamas naudojant ORC handikapo formulę. Pramoginės grupės jachtos startuos prieš vėją, tačiau plauks ilgesnę, mažiau techniškai sudėtingą distanciją Galvės ežeru – vaizdu džiugins šios regatos žiūrovus ir Trakų miesto lankytojus. Regatos organizatoriai tikisi, kad būtent dėl pasirinkto varžybų formato laivų savininkai į „Galvės taurėje 2012” dalyvausiančias įgulas norės įtraukti daugiau jaunų buriuotojų.

“Tokio formato regatoje reikia profesionalesnės ir greitai dirbančios įgulos, tad sportiniu požiūriu, ši iniciatyva visiems norintiems kelti savo meistriškumą ir įgudžius bus į naudą”. – pažymi kapitonas Algirdas Žižys.

Pirmieji „Galvės taurės 2012“ varžybų startai numatomi jau Gegužės 27d. Organizatoriai sulaukia buriuotojų susidomėjimo ir rėmėjų palaikymo, Renginiams alų tieks UAB „Švyturys-Utenos alus“, o regatos nugalėtojams taures pagal specialų projektą kuria kompanija UAB „Stiklo meistrai”.

Daugiau informacijos apie „Galvės taurę 2012“  rasite: www.gerovejoklubas.lt

LEG 5 Auckland – Itajai baigės. Puma finišavo pirma. Telefónica, alsuodami į nugarą, antri. Kiti sulūžo pakeliui. Nesu giliai susipažinęs su VOR statistika, bet turiu nuojautą, jog šios VOR jau sumušė rekordą rimtų gedimų skaičiumi.

Sunku daryti išvadas neturint detalios informacijos, bet pagrindinės priežastys būna dvi – arba per silpnos sistemos, arba per daug spaudžiama iš jachtų. Žinant, kad šiame etape jūrinės sąlygos nebuvo ypatingai sudėtingos, peršasi išvada, jog naujos laivų konstrukcijos yra per daug suboptimizuotos. Konstruktoriai užsiimsiantys sekančia šių jachtų laida turės dėl ko pasukti galvą.

Nors ir nėra labai smagu stebėti lūžinėjančius stiebus, kitas problemas, bei befinišuojančias tik dvi įgulas, bet naujų technologijų vystymas turi savo kainą. Klausimas gali kilti tik ar nebus persistengta šį kartą?

Visai kitaip sekas Volvo automobiliams, kurių vardą ši regata jau daugelį metų nešioja. Pardavimai auga, saugumas aukščiausio lygio, gedimų santykinai nedaug, automobilio markė turi gerą vardą. Ar norės Volvo ir toliau sieti savo vardą su šia okeanine regata?

Spaudoje pasigirsta balsų, kad Volvo galėtų rasti geresnių kanalų automobilių markės reklamai. Lenktynės prieinamos tik siauram elitistiniam ratui, rėmimo kaina milžiniška, efektas diskutuotinas.

Šią savaitę Volvo valdybos vairą perėmė naujas pirminikas Carl-Eric Svanberg. Nors Volvo kompanija laikos neblogai, bet išbandymų joje netrūksta. Stebėsime kas bus su VOR. Ar bus VOR ar bus ?OR. Naujasis Volvo kompanijos navigatorius, Carl-Eric, yra buriuojas. Gal ši asmeninė aistra padės, kuomet reikės priimti sunkius sprendimus dėl regatos rėmimo?

Žmogus – legenda. Kad ši frazė netaptų nuvalkiota ir iš tiesų būtų priskirta tik jos tikrai nusipelniusiems, dažnai ja nesisvaidau. Tačiau, vienas žmogus telpa į šią frazę be didesnių diskusijų. Lygiai taip pat, kaip ir telpa į savo 3 metrų geltoną laivelį, su kuriuo šiuo metu ruošias non-stop apiplaukti Pasaulį. Jei po šios įžangos pradedate žiovauti, suskubsiu parašyti, kad keliauninkui yra 73 metai.

Trumpai atsukim laiką atgal. Sven Lundin, arba kaip jis dabar pats save tituluoja, Giliųjų Vandenų Kapitonas Yrvind su savo 50-ties metų jūrine patirtimi yra unikalus. Kaip rašo aktyvaus gyvenimo būdo žurnalas Outside, Yrvind išbadymai gyvenime prasidėjo jau mokykloje. Mokytojai anskti pradėjo manyti, kad berniukas nemoka rašyti. Nors ir buvo gabus chemijoje, bet tai nepadėjo. Nei vienas rašinys niekada nebuvo užskaitytas, mokyklos dėl to taip ir nepabaigė. Problemos tęsės ir po mokyklos. Armijoje susikirto su vyresnybe, kurie pasirūpino įkišti jį į kalėjimą, žadėdami neišleisti kol neprisipažins, kad esąs psichopatas. Neturėdamas pasirinkimo, prisipažino. Po to kurį laiką sunkiai vertės klajodamas po Europą. Galų gale meilė jūrai ištraukė iš prarajos.

Septynesdešimtaisiais mamos rūsyje pradėjo statyti savo laivą, su kuriuo žadėjo apiplaukti Horno ragą, ką vėliau ir padarė. Po to pasipylė daugybė kitų kelionių. Viena iš jų, į JAV, pakeitė gyvenimą dar geresne linkme. Žurnalas Cruising World Magazine susidomėjo jo laiveliu ir paprašė aprašyti jį leidinyje. Yrvind, save laikantis beraščiu, pamanė, kad jie tiesiog juokauja. Bet pabandė. Redakcijai patiko. Skaitytojams taip pat. Pasipylė nauji užsakymai. Galima tik numanyti Yrvind nustebimą, kuomet redaktorius pasakė, kad Yrvind pašaukimas – būti rašytoju. Netrukus, iš visų pasaulio kampelių, pasipylė užsakymai rašyti kronikas. Kaip dabar Yrvind sako pats, išplaukiau mažu laiveliu į pasaulio vandenis pripažintas psichopatu, o grįžau kaip didvyris ir rašytojas.

Šiuo metu Yrvind yra laikomas vienu iš geriausių pranėšėjų Švedijoje, į savo paskaitas sutraukiantis tūkstantines auditorijas. Netgi karališkoji šeima pakvietė Yrvind kalbėti apie savo žygius. Bet Yrvind žvaigždės liga nesusirgo. Jo apranga nesikeičia jau daugelį metų, tos pačios staliaus mėlynos kelnės už 20 kronų. Su jom buvo ir pas karalių, nors rūmai iki paskutinio bandė įkalbėti apsivilkti fraką, nepavyko. Geria tik vandenį, petūs šimtas gramų žuvies, vakarienė apelsinas. O kiek jūrinių fintų moka! Pagamino sekstantą, kuris yra už nagą mažesnis.

Paskutinį kartą Yrvind teko sutikti Stoholmo laivų parodoje. Ten jis pristatė savo tikrai ambicingą projektą, trijų metrų geltonaja jachtele apiplaukti Pasaulį, non-stop. Nors ir žinodami Yrvind charakterį, vis tik, matydami laivo dydį ir žinodami jo amžių, ne vienas pakraipydavo galvą ir įmesdavo pinigų į laivelį, Yrvind rinko aukas kelionei. Dalino projekto aprašymą, kurį išverčiau paskaitymui, nes jame stulbinanti motyvacija, unikali pasaulėžiūra ir gili kaip Marianų įduba išmintis:

PROJEKTAS YRVIND TEN

YRVIND TEN yra projektas nesustojus apiplaukti pasaulį. Laivas yra trijų metrų ilgio. Maršrutas į Rytus, per didžiųjų ragų Pietų pusę (clipper route). Kelionė truks apie metus. 400 kg maisto ir 100 kg knygų imama kūno ir sielos maitinimui.

Neįmanoma, daugelis sako.  Šis žodis mane lydėjo visą gyvenimą. Girdėjau jį prieš keturesdešimt metų, kuomet stačiau okeaninį burlaivį mamos rūsyje (per duris netilpo išnešt, teko išgriaut namo sieną). Girdėjau tą žodį, ir kai gaminau sekstantą mažesnį už nagą. Žinoma, daug kas nėra įmanoma, jei galvoji, kad tai neįmanoma. Tačiau problemoms išpręsti yra daugiau būdų nei mes paprastai manome. Vienok, tam reikia rasti kelią, kuriuo neina dauguma. Reikia sugebėti atsigręžti į fundamentalius principus. Nesileisti apakinanam nerašytų taisyklių ir visokiausių konvencijų. Taip pat tikėti galimybėmis, tikėti taip, kad kalnai pajudėtų. Pasiduoti negalima.

Mano projekto prasmė yra tame pačiame lygyje kaip žaisti golfą ar kopti į kalnus. Čicesteris ir Rose apiplaukė pasaulį. Už tai juos įšventino į riterius. Knox-Jonston, Blyth ir James taip pat non-stop apiplaukė pasaulį. Juos taip įšventino.

Dabartinis paskutinis buriavimo juokingasis iššūkis yra apiplaukti pasaulį nesustojus dešimties pėdų burlaiviu. Kuomet paskaičiau apie šį iššūkį ir pamačiau jam konstruojamus laivus, juokdamasis į barzdą, sau pasakiau: “aš tai galiu padaryt geriau, su geresniu laivu”. Nedaug sporto šakų yra, kuriose 73 metų senolis gali siekti pasaulio rekordo.

O ką gi man daryti su savo penkių tūkstančių kronų pensija (apie 2000 litų)? Gyventi taip kaip mano broliai pensininkai? Nusipirkti televizorių su distanciniu pulteliu su dideliais mygtukais ir nuobodžiai eiti per kanalus?

Jei pasirinkčiau tokį kelią, prarasčiau savo formą, nutukčiau, sutriktų mąstymas, greičiausiai susirgčiau diabetu, pasipiltų infarktai. Tuomet paguldytų mane ilgam laikui į ligoninę, aparatais pratęsinėtų gyvenimą. Prikaustytas prie lovos, raižomas velniškų skausmų, ilgėdamasis beribių horizontų, paskutinį gyvenimo dešimtmetį praleiščiau maldaudamas, kad kas nors palengvintų kančias suleisdami mirtiną dozę migdomųjų.

Ne, spoksoti į televizorių, ne mano užsiėmimas. Aš turiu turėti dėl ko gyventi, aš noriu spręsti problemas.

Dauguma žmonių nesupranta gyvenimo. Komfortas nesuteikia laimės, atvirkščiai, jis žmogų padaro tingiu, nutukina, sugadina sveikatą ir įvaro nuobodulį. Tik gyvendamas energingai gali sukurti naują energiją ir energijos perteklių, kuris padaro žmogų laimingu ir sveiku. Laimės už pinigus nenupirksi.

Mano kelionės metu tirsiu mažų laivų savybes didelėse bangose. Ši kelionė bus ir mano vidinė kelionė. Stengsiuos pasinerti į aukštesnes dvasines sferas. Kelionėje nebūsiu vienišas. Su manimi keliaus šimtas kilogramų rinktinių knygų, parašytų didžiausių pasaulio mąstytojų.

Ne vien dėl savęs leidžiuos į šią kelionę. Tikiuos prisidėti, kad Pasaulis būtų geresnis. Vandenyne reikia daugiau mažų laivų, kurie su paprastesnėmis technologijomis, teisingai sukonstruoti bus saugūs ir naudos mažiau planetos resursų. Jau dabar turime galvoti kaip pasikeis laivyba kai žemėje sumažės naftos ir kiti ištekliai. Mažėjantys resursai gali sustabdyti ekonominį augimą. Mano trijų metrų laivas atsakys į kai kuriuos klausimus. Mes turime ieškoti būdų ir kurti technologijas, kurios tausos planetos išteklius ir taip dar kelios generacijos galės išgyventi žemėje. Nepykite, aš tik žinios skleidėjas. Darau tai mūsų visų gerovei.

Su pagarba ir atsidavimu, Giliųjų Vandenų Kapitonas YRVIND

Štai toks tas Yrvind, žmogus – lengenda. Arba tiksliau gyvas žmogus legenda, daug gyvesnis už armijas su distanciniais vartančių nuobodžius televizijos kanalus.

Gero vėjo ir lauksime grįžtant su nauja, neįkainuojama patirtimi!

Pasidomėjimui daugiau yrvind.com ir youtube YRVIND. Ypatingai rekomenduoju pažiūrėti Yrvind mazgų mokyklą ir išmokti fundamentalius Yrvind sukurtus mazgus:

Kuomet kalbame apie vienutininkus skrodžiančius Pasaulio vandenynus, greičiausiai, įsivaizduojame drąsius romantikus, nenorinčius savo aistra dalintis su niekuo, išskyrus Jūra ir Horizontu. Pasirodo, yra ir kita kategorija vienutininkų. Šiandieną pradedamas didžiulio atgarsio sulaukęs vienutiniko iš Gioteborgo teismas. 55-erių mokytojas išplaukė iš Kolumbijos, kursas link Švedijos. Tačiau nuplaukė tik iki Karibuose esančios Martinique salos.

Sustoti privertė ne naujutėlaičio Beneteau Oceanis gedimai. Pakrančių apsaugai problematiškas pasirodė jachtos krovinys. Balti milteliai, pasirodo, buvo visai ne miltai blynams ilgoje kelionėje kepti. Kokainas. Nemanau, kad mokytojas mėgino prisidengti ir paaiškinimu, jog kokainas buvo skirtas asmeniniam vartojimui, nuvyti baimei kai bangos labai įsisiūbuos, nes jo ten buvo 1,4 tonos. Tiek bangų net ir rudeniniame Atlante nebūna. Šio krovinio vertė gatvėje apie 1,5 milijardo litų.

Ką gi, belieka konstatuoti, kad ne visus vandenynų bastūnus vien romantika gena per bangas. Be visų kitų tokių kelionių bjaurių pasėkmių, dabar dar ir pakrančių apsauga labiau prie jachtuotojų kabinėsis.

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Nelabai smagu, kuomet 50 % VOR dalyvių, lenktynėms dar tik įsibegėjant, yra priversti stebėti kaip jų jachtos pasiduoda gamtos elementų išbandymams.

Paskutiniai serijoje yra PUMA, kurių užtikrintą plaukimą antroje vietoje, be perspėjimo, sustabdė į tris dalis sulūžęs stiebas, šiandieną 1500 UTC laiku. Tuo metu vėjo gūsiai siekė iki 23 mazgų ir bangos buvo apie 3 metrų aukščio. Gana normalu šiose lenktynėse. Šių metų jachtos yra naujos kartos, su daugybe naujų techninių sprendimų. Kol kas belieka tik spėlioti, kodėl taip viskas trapu šiemet atrodo.

Pumos komnada šiuo metu spręndžia kaip kuo greičiau viską sutvarkyti, kad lenktynės jiems galėtų tęstis. Rašymo metu Puma dar nebuvo nusiėmusi. Iš trackerio matosi, kad juda dviem mazgais. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu kurs variklį ir suks į artimiausią uostą.

Taip pat bus įdomu stebėti ar po tokios informacijos likę dalyviai stengsis “išspaust” viską plaukiant pietinėse platumose, kur jų laukia greiti vėjai, ir kur dažniausiai daromi 24 valandų rekordai, ar rinksis labiau jachtas tausojančią taktiką, lenktynės visgi dar tik prasideda.

Nekantriai lauksime tolesnių žinių.

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Ilgai tylu buvo šiame bloge. Klaviatūra kiek įmanoma buvo pakeista šturvalu. Kelis kartus buvo atėjęs noras aprašyti įvykius mūsų pakrantėje, bet tinginys, bei noras skaityti ką kiti parašė, nusvėrė savo naudai.

Kaip ir kiekviena vasara prie vandens, taip ir ši, paliko fantastiškų prisiminimų, kurie padės iškęsti ilgą, tamsią ir šaltą švedišką žiemą. O kiek verti vien sutikti nauji bičiuliai ant vandens? Dalyvavimas regatoje parodė, kad dar reikia daug daug praktikos, kad galėčiau pretenduoti į rimtesnius buriuotojus.

Vienas iš centrinių vasaros įvykių buvo Af Offshore Race. Ši klasikinė regata transformuojasi, nori pritraukti daugiau publikos ir keliasi į Stoholmo centrą. Šiemet iš jo startavo tik dalis jachtų. Nežiūrint keleto incidentų, kuomet susidūrė dvi klasikinės jachtos, bei viena užplaukė ant akmenų, startas ir PR kompanija, atrodo, pavyko. Kitais metais startas iš centro planuojamas jau visiems dalyviams. Lengva nebus, bet buriavimo sportui, netgi Švedijoje, reikia didesnio publikos dėmesio.

Regata Round Gotland šiemet buvo ypatinga ir dar dėl mažiausiai vienos priežasties. Jachta iš Lietuvos, “Jigy Jigy”, laimėjo pirmą vietą klasėje. O tai jau istorinis įvykis, gaila, kad nacionalinėje spaudoje tam dėmesio beveik nebuvo, na, bet šalis visgi krepšinio yra. Jachtos “Jigy Jigy” įgula, kapitonas Šarūnas Sodeika, nušluostė nosį ne vienai profesionaliai švediškai komandai. Tai buvo vienas ir maloniausių ir, turiu pripažinti, netikėčiausių, šios vasaros siurprizų. Dar dvi lietuviškos jachtos: “Lietuva” ir “Tojana” (ačiū už duoną) taip pat sėkmingai įveikė distanciją.

Šiuo metu leidžiu paskutinę atostogų savaitę gulėdamas kajutėje. Laukiu kol trečią dieną bepilantis lietus nustos, seku Fastnet, kur Ambersail neblogai sekas, bei sisteminu vasaros prisiminimus. Smagi ji buvo, nors orais ir neišlepino. Bet juk dar vasara nesibaigė!

“LTU” jau net keturios šiemetinėje Round Gotland Race, tiksliau ÅF Offshore Race, pagal naują pavadinimą! Džiugu, kad lietuviai buriuoja iki pat Stockholmo, kad išbandytų jėgas šioje kultinėje regatoje. Toks ir buvo regatos rengėjų noras, kad prisijungtų kuo daugiau aplink Baltiją esančių šalių. Tarp kitų šiemetinės regatos įdomybių galima paminėti Skype įkūrėjo, milijardienriaus Niklas Zennström Rán /JV72.

Lietuviškos įgulos:

LTU 632 Lietuva / Conrad-54 Osvaldas Kudzevicius ORC International “Ostmarina”
LTU 2003 TOJANA / JOD 35 DARIUS -BITLAS GERASIMAVICIUS ORC International MB MINIJA
LTU 1034 JIGY JIGY / A 35 Šarunas Sodeika ORC International Vilnius yacht club
LTU 1543 S/Y “LADY L” / Dehler 36 Marius Ambrulaitis ORC International Jurinis buriuotoju klubas

GERO VĖJO!

AIS

Marinistinė elektronika sparčiai vystosi. Elektroninės navigacijos technologijos, kurios anksčiau buvo prieinamos tik dideliems laivams, vis labiau skverbiasi ir į pramoginių laivų parką. Viena iš jų yra automatinė identifikavimo sistema – AIS, kuri jau beveik dešimtmetį yra privaloma laivams sveriantiems daugiau nei 300 tonų.

AIS jau senokai yra nebe naujiena komercinėje laivyboje, bet dėl AIS technologijos efektyvumo bei vis prieinamesnių kainų, sistemą įsidiegia vis daugiau pramoginių laivų sąvininkų.

AIS sistema buvo sukurta Švedijoje, žymiojo išradėjo Håkan Lans pastangomis, o 2001 metais IMO (JT organas, International Maritime Organisation) nutarė, kad ji bus privaloma visiems pagal SOLAS (Safety of Life at Sea) konvenciją veikiantiems didesniems nei 300 tonų laivams. Nepriklausomai nuo dydžio, visi keleiviniai laivai plaukiantys tarptautiniais maršrutais privalo turėti AIS.

Poreikis AIS technologijai atsirado, kad būtų pagerintas navigacinis saugumas ir sumažinta susidūrimų rizika archipelaguose, kur yra daug radarų trukdžių taip pat esant kitiems navigaciniams sunkumams, kaip, antai, rūkas. Kaip ir su visomis geromis technologijomis, taip ir su AIS, atsitiko taip, kad šios sistemos panaudojimo sritys išsiplėtė daug labiau nei buvo planuota pradžioje.

Įsivaizduokite, kad matote visus laivus su jų greičio ir krypties vektoriumi, ant savo elektroninio jūrlapio, kiekveinas laivo simbolis atspindi laivo dydį ir rodo laivo poziciją GPS ar diferencinio GPS tikslumu. Paspaudę ant šių simbolių gausite laivo vardą, kursą ir greitį, klasifikaciją, iškvietimo signalus, registracijos numerį, MMSI, informaciją apie krovinį, kelionės tikslą ir kitą informaciją. Informaciją, kaip laivas manevruoja, kuri yra greitesnė už radaro teikiamą informaciją taip pat matysite savo ekrane. Kas ankščiau buvo prieinama tik moderniam laivybos operacijų valdymo centrui dabar yra prieinama kiekvienam AIS vartotojui, laive arba krante prie kompiuterio arba per mobiliuosius įrenginius.

Techniniai duomenys

AIS integruoja GPS ir VHF technologijas ir duomenų siuntimui naudoja du VHF radiokanalus, kur informacija siunčiama trumpais duomenų paketais tiksliai apibrėžtais ir sinchronizuotais laiko intervalais. Informacijos pakete yra laivo identifikacinis numeris, koordinatės, kursas, greitis, kryptis ir kita informacija. Šis paketas siunčiamas nuo 2 iki 10 sekundžių intervalu (A klasės transponderiai), priklausomai nuo laivo greičio ir manevrų. Ilgesniu intervalu siunčiama informacija apie laivo dydį, krovinio tipą ir kelionės tikslą. Koordinatės, kursas ir greitis gaunamas iš laivo navigacinės sistemos, dažniausiai GPS/DGPS imtuvo. Visi laivai VHF ryšio zonoje gali priimti informaciją per savo AIS imtuvą. Taip pat informacija gali būti priimama per pakrantėse esančių AIS bazinių stočių tinklą. Per šias bazines stotis informacija laivams gali būti siunčiama ir iš žemės. Dažniausiai tai būna su saugumu susijusi informacija.

AIS informacija laive turinčiame AIS transpoinderį gali būti pateikiama įvairiais būdais. Minimali įranga informacijai vaizduoti gali būti tekstinis ekranas kur pateikiama informacija apie arčiausiai esačio laivo ID, atstumą ir plaukimo kryptį. Vienok, kad pilnai išnaudoti sistemos galimybes, AIS informacija vaizduojama grafiškai ant elektroninių jūrlapių arba ant radaro ekrano.

AIS transponderis laive būna įjungtas pastoviai ir normaliame režime dirba autonomiškai, be vartotojo įsikišimo. Sistema yra pati save aptarnaujanti, t.y. laivo AIS pats pasirenka kada priimti informaciją iš aplinkinių laivų, taip pat ir tinkamus intervalus, kada siųsti savo informaciją. Visa tai reiškia, kad nėra reikalinga jokia centrinė infrastruktūra, kad ši sistema veiktų.

Yra du AIS transponderių tipai – Klasė A ir Klasė B, kurios skiriasi duomenų siuntimo intervalu ir informacijos kiekiu. Klasės A įranga atitinka IMO reikalavimus, o Klasė B yra daugiau skirta pramoginiams laivams, ypatingai jachtoms dėl jų santykinai nedidelio greičio. Vis gi, Klasė B yra beveik identiška Klasei A. Greitaeigiams motoriniams laivams rekomenduojama klasė A dėl būtinybės dažnesniu intervalu atnaujinti pozicijos duomenis.

Klasė B skiriasi nuo Klasės A šiais parametrais:

• Ilgesnis duomenų siuntimo intervalas (30 sekundžių plaukiant iki 14 mazgų, palyginus su 10 sekundžių Klasės A įrenginiuose). Per 30 sekundžių einant 14 mazgų nuplaukiama 370 metrų!
• Neperduoda laivo IMO numerio
• Neperduoda numatomo atvykimo laiko ar kelionės tikslo
• Neperduoda navigacinio statuso
• Priima, bet nesiunčia tekstinių saugumo žinučių
• Priima, bet nesiunčia, specialių programinių žinučių
• Nesiunčia laivo posūkio informacijos
• Nesiunčia laivo maksimalaus aktualaus statinio svorio.

Be aukščiau minėtų A ir B klasės transponderių yra ir kitų tipų AIS aparatų, kaip antai:

• Mobilus paieškos ir gelėjimo paskirties įrenginys montuojamas lėktuvuose.
• Navigacijos pagalbos objektai (ATON – aid to navigation) su AIS. Montuojami krante ir dažniausiai siunčia info kas trys minutės. Šie AIS dažniausiai montuojami švyturiuose, telekomunikacijų stiebuose, marinose ir kt. ATON su AIS sparčiai daugėja, bent jau Švedijos pakrantėse. Šios stotys gali būti suprogramuotos siųsti navigacinio saugumo žinutes, meteorologines ir hidrologines žinutes ir kt.
• SART – AIS Search and Rescue Transmitter. Naudojamas patekus į nelaimę ir jei aktyvuojasi “active sart” žinutė, tuomet transponderis siunčia savo koordinates, taip palengvindamas į nelaimę patekusiojo suradimą.
• AIS bazinės stotys. Kas dešimt sekundžių siunčia tekstines žinutes, laiko sinchronizavimo informaciją, meteorologinę ir hidrologinę info, navigacinę info arba kitų laivų poziciją. Kai kuriose šalyse draudžiama įrengti privačias bazines stotis.

Sistemos privalumai

Privalumų sąrašas ir naudojimo sritys kasmet ilgėja. Keletas jų:

• Sistema yra puiki saugumo priemonė “matanti” objektus rūke, radaro šešėlyje ir pan.
• Siunčia žinutes su įspėjimu kur dažniausiai įvyksta nelaimės, t.y. įplaukus į zoną kur istoriškai yra įvykę daug incidentų gaunamas signalas ir vieta žymima e-jūrlapio ploteryje.
• Draugai bei artimieji turi galimybę “gyvai” beveik realiu laiku žemėlapyje sekti jachtos buvimo vietą.
• Komercinės laivybos operatoriai gali administruoti, sekti ir planuoti savo laivų maršrutus, atvykimo laikus ir pan.
• Navigacijos pagalbininkai. Vis daugėja navigacinių objektų, švyturių, meteorologinių stočių, telekominikacijų stiebų, kuriuose yra imontuotas AIS transponderis. Tokiu būdu šie objektai matomi ekrane taip palengvindami navigaciją.
• Sistema yra puikus pagalbininkas buriavimo regatų taktikoje.

Dešimtys tūkstančių laivų "raižo" po Baltiją kasmet. (Raudonos linijos su skaičiumi rodo 2010 metų laivų srautą pagal AIS duomenis).

Trūkumai

Tai kas gali būti didžiausias privalumas, tuo pačiu metu gali būti ir didžiausias trūkumas. Pavyzdžiui, nuo 2006 metų Švedijoje visa AIS informacija prakeliaujanti per bazines AIS stotis kaupiama duomenų bazėse, kurias admistruoja nacionalinė laivybos administracija. Ši duomenų bazė yra prieinama praktiškai visiems arba realiu laiku arba netgi galima gauti ir ankščiau sukauptus duomenis. Taigi, trūkumas: Didysis Brolis tave stebi ir žino kur tu ir kiek laiko buvai (laimei dar nežino su kuo buvai). Privalumas, kad su tokia informacija galima ištirti incidentus bei atlikti daugybę analitinių veiskmų, bei vesti detalią statistiką, nes visa laivų judėjimo istorija yra kaip ant delno.

Tiesa, nors ir SOLAS laivams draudžiama, AIS transponderį, visgi, įmanoma išjungti. Taip atsitiko ir nesenoje istorijoje su, laimei, retais piratais Baltijos jūroje. Ar pamenat Arctic Sea? Taigi pažiūrėjus šio laivo plaukimo duomenis matome, kad piratai gerokai “pamiksavo” su AIS transponderiu, kol, galų gale, visai jį išjungė išplaukę iš Baltijos.

Arctic Sea manipuliacijos su AIS transponderiu

Klasės B tranponderių duomenų siuntimo funkciją leidžiama ir galima išjungti vienu mygtuko paspaudimu (silent mode) ir tuomet galima duomenis tik priimti, tokiu būdu, Didžiojo Brolio problema čia neaktuali.

Sunku surasti kitų sistemos trūkumų, nebent, kad jachtoje atsiranda dar vienas srovę “valgantis” įrenginys, kaina vis dar santykinai didelė, bet, manau, pasvėrus su tuo, kokias galimybes AIS atveria, minėti trūkumai tikrai nebus esminiai.

Kainos

Klasės B AIS transponderis

Kiek kainuoja didelių laivų Klases A galingesnės sistemos nežinau. Pramoginiams laivams skirti A klasės transponderiai kainuoja apie 2500 €. Klasės B įrenginiai kasmet pinga ir juos jau galima įsigyti už maždaug 700 € (Švedijoje, kitur gal pigiau).

Naudingos nuorodos

http://www.marinetraffic.com. Mano favoritas. Paprastas ir informatyvus saitas, apimantis vis didesnius vandenis, taipogi, su laivų ir objektų nuotraukomis. Priverčia pasijausti lyg sėdėtum valdymo centre kur visi laivai ekrane kaip ant delno. Ne pelno siekiantis saitas, administruojamas universiteto Graikijoje moksliniais tikslais.

http://en.wikipedia.org/wiki/Automatic_Identification_System. Išsamus aprašymas su daugybe nuorodų.

http://vtslite.siitech.com/VTSLite/AView.aspx. Registruotiems vartotojams prieinama istorinė informacija.

PS (Su rezervacija galimoms klaidoms ir sąvokų lietuvių kalba neatitikimui, o pastabos mielai laukiamos). DS

Tam tikra prasme vieni miestai (ir jų buriuojantys gyventojai per se) yra laimingesni už kitus. Šiuo metu Baltijos pakrantes dar kausto pusmetrinis ledas, Bostone jau buriuojama.

Nors oro temperatūra dar tik apie keli laipsniai virš nulio, Bostono pakrantėse jau plasdena burės, vyksta treniruotės bei regatos. Pabandžiau papramogauti ir praėjusio sekmadienio rytą stebėti vieno klubo regatą. Ant suoliuko buvau vienas žiūrovas. Atlaikiau gal kokį pusvalandį, kol stiprokas iki kaulų čiulpų geliančiai prasiskverbiantis Atlanto brizas parvijo atgal į viešbutį. Brrrr…

Vietiniai papasakojo, kad sezonas čia iš esmės yra non-stop. Kruiziniai buriuotojai žiemą apsiramina, įvelka savo jachtikes į plastikinį maišą ir palieka marinoje laukti šiltesnio oro. Na o sportinės regatos organizuojamos per visą žiemą, esant netgi minusinei temperatūrai, Frostbite Race. Gerai, vis tik, tas pasūdytas vanduo.

Kaip praneša danų dienraštis Ekstra Bladet, šiandien Somalio pajėgos pabandė išlaisvinti piratų pagrobtą danų šeimą. Per susirėmimą buvo nukauti piratai, taip pat yra žuvusių ir valstybinėse pajėgose. Nepatvirtintais duomenimis, žuvo šeši kariai ir trys piratai. Danų šeima nenukentėjo. Dar 200 piratų prisijungė padėti saugoti danus. Susidaro jausmas, kad Somalyje piratų yra daugiau, nei policijos ar karių. Vis dar viliuosi, kad su buriuotojais nieko blogo neatsitiks.