SailingBoy.com

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Nelabai smagu, kuomet 50 % VOR dalyvių, lenktynėms dar tik įsibegėjant, yra priversti stebėti kaip jų jachtos pasiduoda gamtos elementų išbandymams.

Paskutiniai serijoje yra PUMA, kurių užtikrintą plaukimą antroje vietoje, be perspėjimo, sustabdė į tris dalis sulūžęs stiebas, šiandieną 1500 UTC laiku. Tuo metu vėjo gūsiai siekė iki 23 mazgų ir bangos buvo apie 3 metrų aukščio. Gana normalu šiose lenktynėse. Šių metų jachtos yra naujos kartos, su daugybe naujų techninių sprendimų. Kol kas belieka tik spėlioti, kodėl taip viskas trapu šiemet atrodo.

Pumos komnada šiuo metu spręndžia kaip kuo greičiau viską sutvarkyti, kad lenktynės jiems galėtų tęstis. Rašymo metu Puma dar nebuvo nusiėmusi. Iš trackerio matosi, kad juda dviem mazgais. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu kurs variklį ir suks į artimiausią uostą.

Taip pat bus įdomu stebėti ar po tokios informacijos likę dalyviai stengsis “išspaust” viską plaukiant pietinėse platumose, kur jų laukia greiti vėjai, ir kur dažniausiai daromi 24 valandų rekordai, ar rinksis labiau jachtas tausojančią taktiką, lenktynės visgi dar tik prasideda.

Nekantriai lauksime tolesnių žinių.

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Ilgai tylu buvo šiame bloge. Klaviatūra kiek įmanoma buvo pakeista šturvalu. Kelis kartus buvo atėjęs noras aprašyti įvykius mūsų pakrantėje, bet tinginys, bei noras skaityti ką kiti parašė, nusvėrė savo naudai.

Kaip ir kiekviena vasara prie vandens, taip ir ši, paliko fantastiškų prisiminimų, kurie padės iškęsti ilgą, tamsią ir šaltą švedišką žiemą. O kiek verti vien sutikti nauji bičiuliai ant vandens? Dalyvavimas regatoje parodė, kad dar reikia daug daug praktikos, kad galėčiau pretenduoti į rimtesnius buriuotojus.

Vienas iš centrinių vasaros įvykių buvo Af Offshore Race. Ši klasikinė regata transformuojasi, nori pritraukti daugiau publikos ir keliasi į Stoholmo centrą. Šiemet iš jo startavo tik dalis jachtų. Nežiūrint keleto incidentų, kuomet susidūrė dvi klasikinės jachtos, bei viena užplaukė ant akmenų, startas ir PR kompanija, atrodo, pavyko. Kitais metais startas iš centro planuojamas jau visiems dalyviams. Lengva nebus, bet buriavimo sportui, netgi Švedijoje, reikia didesnio publikos dėmesio.

Regata Round Gotland šiemet buvo ypatinga ir dar dėl mažiausiai vienos priežasties. Jachta iš Lietuvos, “Jigy Jigy”, laimėjo pirmą vietą klasėje. O tai jau istorinis įvykis, gaila, kad nacionalinėje spaudoje tam dėmesio beveik nebuvo, na, bet šalis visgi krepšinio yra. Jachtos “Jigy Jigy” įgula, kapitonas Šarūnas Sodeika, nušluostė nosį ne vienai profesionaliai švediškai komandai. Tai buvo vienas ir maloniausių ir, turiu pripažinti, netikėčiausių, šios vasaros siurprizų. Dar dvi lietuviškos jachtos: “Lietuva” ir “Tojana” (ačiū už duoną) taip pat sėkmingai įveikė distanciją.

Šiuo metu leidžiu paskutinę atostogų savaitę gulėdamas kajutėje. Laukiu kol trečią dieną bepilantis lietus nustos, seku Fastnet, kur Ambersail neblogai sekas, bei sisteminu vasaros prisiminimus. Smagi ji buvo, nors orais ir neišlepino. Bet juk dar vasara nesibaigė!

“LTU” jau net keturios šiemetinėje Round Gotland Race, tiksliau ÅF Offshore Race, pagal naują pavadinimą! Džiugu, kad lietuviai buriuoja iki pat Stockholmo, kad išbandytų jėgas šioje kultinėje regatoje. Toks ir buvo regatos rengėjų noras, kad prisijungtų kuo daugiau aplink Baltiją esančių šalių. Tarp kitų šiemetinės regatos įdomybių galima paminėti Skype įkūrėjo, milijardienriaus Niklas Zennström Rán /JV72.

Lietuviškos įgulos:

LTU 632 Lietuva / Conrad-54 Osvaldas Kudzevicius ORC International “Ostmarina”
LTU 2003 TOJANA / JOD 35 DARIUS -BITLAS GERASIMAVICIUS ORC International MB MINIJA
LTU 1034 JIGY JIGY / A 35 Šarunas Sodeika ORC International Vilnius yacht club
LTU 1543 S/Y “LADY L” / Dehler 36 Marius Ambrulaitis ORC International Jurinis buriuotoju klubas

GERO VĖJO!

AIS

Marinistinė elektronika sparčiai vystosi. Elektroninės navigacijos technologijos, kurios anksčiau buvo prieinamos tik dideliems laivams, vis labiau skverbiasi ir į pramoginių laivų parką. Viena iš jų yra automatinė identifikavimo sistema – AIS, kuri jau beveik dešimtmetį yra privaloma laivams sveriantiems daugiau nei 300 tonų.

AIS jau senokai yra nebe naujiena komercinėje laivyboje, bet dėl AIS technologijos efektyvumo bei vis prieinamesnių kainų, sistemą įsidiegia vis daugiau pramoginių laivų sąvininkų.

AIS sistema buvo sukurta Švedijoje, žymiojo išradėjo Håkan Lans pastangomis, o 2001 metais IMO (JT organas, International Maritime Organisation) nutarė, kad ji bus privaloma visiems pagal SOLAS (Safety of Life at Sea) konvenciją veikiantiems didesniems nei 300 tonų laivams. Nepriklausomai nuo dydžio, visi keleiviniai laivai plaukiantys tarptautiniais maršrutais privalo turėti AIS.

Poreikis AIS technologijai atsirado, kad būtų pagerintas navigacinis saugumas ir sumažinta susidūrimų rizika archipelaguose, kur yra daug radarų trukdžių taip pat esant kitiems navigaciniams sunkumams, kaip, antai, rūkas. Kaip ir su visomis geromis technologijomis, taip ir su AIS, atsitiko taip, kad šios sistemos panaudojimo sritys išsiplėtė daug labiau nei buvo planuota pradžioje.

Įsivaizduokite, kad matote visus laivus su jų greičio ir krypties vektoriumi, ant savo elektroninio jūrlapio, kiekveinas laivo simbolis atspindi laivo dydį ir rodo laivo poziciją GPS ar diferencinio GPS tikslumu. Paspaudę ant šių simbolių gausite laivo vardą, kursą ir greitį, klasifikaciją, iškvietimo signalus, registracijos numerį, MMSI, informaciją apie krovinį, kelionės tikslą ir kitą informaciją. Informaciją, kaip laivas manevruoja, kuri yra greitesnė už radaro teikiamą informaciją taip pat matysite savo ekrane. Kas ankščiau buvo prieinama tik moderniam laivybos operacijų valdymo centrui dabar yra prieinama kiekvienam AIS vartotojui, laive arba krante prie kompiuterio arba per mobiliuosius įrenginius.

Techniniai duomenys

AIS integruoja GPS ir VHF technologijas ir duomenų siuntimui naudoja du VHF radiokanalus, kur informacija siunčiama trumpais duomenų paketais tiksliai apibrėžtais ir sinchronizuotais laiko intervalais. Informacijos pakete yra laivo identifikacinis numeris, koordinatės, kursas, greitis, kryptis ir kita informacija. Šis paketas siunčiamas nuo 2 iki 10 sekundžių intervalu (A klasės transponderiai), priklausomai nuo laivo greičio ir manevrų. Ilgesniu intervalu siunčiama informacija apie laivo dydį, krovinio tipą ir kelionės tikslą. Koordinatės, kursas ir greitis gaunamas iš laivo navigacinės sistemos, dažniausiai GPS/DGPS imtuvo. Visi laivai VHF ryšio zonoje gali priimti informaciją per savo AIS imtuvą. Taip pat informacija gali būti priimama per pakrantėse esančių AIS bazinių stočių tinklą. Per šias bazines stotis informacija laivams gali būti siunčiama ir iš žemės. Dažniausiai tai būna su saugumu susijusi informacija.

AIS informacija laive turinčiame AIS transpoinderį gali būti pateikiama įvairiais būdais. Minimali įranga informacijai vaizduoti gali būti tekstinis ekranas kur pateikiama informacija apie arčiausiai esačio laivo ID, atstumą ir plaukimo kryptį. Vienok, kad pilnai išnaudoti sistemos galimybes, AIS informacija vaizduojama grafiškai ant elektroninių jūrlapių arba ant radaro ekrano.

AIS transponderis laive būna įjungtas pastoviai ir normaliame režime dirba autonomiškai, be vartotojo įsikišimo. Sistema yra pati save aptarnaujanti, t.y. laivo AIS pats pasirenka kada priimti informaciją iš aplinkinių laivų, taip pat ir tinkamus intervalus, kada siųsti savo informaciją. Visa tai reiškia, kad nėra reikalinga jokia centrinė infrastruktūra, kad ši sistema veiktų.

Yra du AIS transponderių tipai – Klasė A ir Klasė B, kurios skiriasi duomenų siuntimo intervalu ir informacijos kiekiu. Klasės A įranga atitinka IMO reikalavimus, o Klasė B yra daugiau skirta pramoginiams laivams, ypatingai jachtoms dėl jų santykinai nedidelio greičio. Vis gi, Klasė B yra beveik identiška Klasei A. Greitaeigiams motoriniams laivams rekomenduojama klasė A dėl būtinybės dažnesniu intervalu atnaujinti pozicijos duomenis.

Klasė B skiriasi nuo Klasės A šiais parametrais:

• Ilgesnis duomenų siuntimo intervalas (30 sekundžių plaukiant iki 14 mazgų, palyginus su 10 sekundžių Klasės A įrenginiuose). Per 30 sekundžių einant 14 mazgų nuplaukiama 370 metrų!
• Neperduoda laivo IMO numerio
• Neperduoda numatomo atvykimo laiko ar kelionės tikslo
• Neperduoda navigacinio statuso
• Priima, bet nesiunčia tekstinių saugumo žinučių
• Priima, bet nesiunčia, specialių programinių žinučių
• Nesiunčia laivo posūkio informacijos
• Nesiunčia laivo maksimalaus aktualaus statinio svorio.

Be aukščiau minėtų A ir B klasės transponderių yra ir kitų tipų AIS aparatų, kaip antai:

• Mobilus paieškos ir gelėjimo paskirties įrenginys montuojamas lėktuvuose.
• Navigacijos pagalbos objektai (ATON – aid to navigation) su AIS. Montuojami krante ir dažniausiai siunčia info kas trys minutės. Šie AIS dažniausiai montuojami švyturiuose, telekomunikacijų stiebuose, marinose ir kt. ATON su AIS sparčiai daugėja, bent jau Švedijos pakrantėse. Šios stotys gali būti suprogramuotos siųsti navigacinio saugumo žinutes, meteorologines ir hidrologines žinutes ir kt.
• SART – AIS Search and Rescue Transmitter. Naudojamas patekus į nelaimę ir jei aktyvuojasi “active sart” žinutė, tuomet transponderis siunčia savo koordinates, taip palengvindamas į nelaimę patekusiojo suradimą.
• AIS bazinės stotys. Kas dešimt sekundžių siunčia tekstines žinutes, laiko sinchronizavimo informaciją, meteorologinę ir hidrologinę info, navigacinę info arba kitų laivų poziciją. Kai kuriose šalyse draudžiama įrengti privačias bazines stotis.

Sistemos privalumai

Privalumų sąrašas ir naudojimo sritys kasmet ilgėja. Keletas jų:

• Sistema yra puiki saugumo priemonė “matanti” objektus rūke, radaro šešėlyje ir pan.
• Siunčia žinutes su įspėjimu kur dažniausiai įvyksta nelaimės, t.y. įplaukus į zoną kur istoriškai yra įvykę daug incidentų gaunamas signalas ir vieta žymima e-jūrlapio ploteryje.
• Draugai bei artimieji turi galimybę “gyvai” beveik realiu laiku žemėlapyje sekti jachtos buvimo vietą.
• Komercinės laivybos operatoriai gali administruoti, sekti ir planuoti savo laivų maršrutus, atvykimo laikus ir pan.
• Navigacijos pagalbininkai. Vis daugėja navigacinių objektų, švyturių, meteorologinių stočių, telekominikacijų stiebų, kuriuose yra imontuotas AIS transponderis. Tokiu būdu šie objektai matomi ekrane taip palengvindami navigaciją.
• Sistema yra puikus pagalbininkas buriavimo regatų taktikoje.

Dešimtys tūkstančių laivų "raižo" po Baltiją kasmet. (Raudonos linijos su skaičiumi rodo 2010 metų laivų srautą pagal AIS duomenis).

Trūkumai

Tai kas gali būti didžiausias privalumas, tuo pačiu metu gali būti ir didžiausias trūkumas. Pavyzdžiui, nuo 2006 metų Švedijoje visa AIS informacija prakeliaujanti per bazines AIS stotis kaupiama duomenų bazėse, kurias admistruoja nacionalinė laivybos administracija. Ši duomenų bazė yra prieinama praktiškai visiems arba realiu laiku arba netgi galima gauti ir ankščiau sukauptus duomenis. Taigi, trūkumas: Didysis Brolis tave stebi ir žino kur tu ir kiek laiko buvai (laimei dar nežino su kuo buvai). Privalumas, kad su tokia informacija galima ištirti incidentus bei atlikti daugybę analitinių veiskmų, bei vesti detalią statistiką, nes visa laivų judėjimo istorija yra kaip ant delno.

Tiesa, nors ir SOLAS laivams draudžiama, AIS transponderį, visgi, įmanoma išjungti. Taip atsitiko ir nesenoje istorijoje su, laimei, retais piratais Baltijos jūroje. Ar pamenat Arctic Sea? Taigi pažiūrėjus šio laivo plaukimo duomenis matome, kad piratai gerokai “pamiksavo” su AIS transponderiu, kol, galų gale, visai jį išjungė išplaukę iš Baltijos.

Arctic Sea manipuliacijos su AIS transponderiu

Klasės B tranponderių duomenų siuntimo funkciją leidžiama ir galima išjungti vienu mygtuko paspaudimu (silent mode) ir tuomet galima duomenis tik priimti, tokiu būdu, Didžiojo Brolio problema čia neaktuali.

Sunku surasti kitų sistemos trūkumų, nebent, kad jachtoje atsiranda dar vienas srovę “valgantis” įrenginys, kaina vis dar santykinai didelė, bet, manau, pasvėrus su tuo, kokias galimybes AIS atveria, minėti trūkumai tikrai nebus esminiai.

Kainos

Klasės B AIS transponderis

Kiek kainuoja didelių laivų Klases A galingesnės sistemos nežinau. Pramoginiams laivams skirti A klasės transponderiai kainuoja apie 2500 €. Klasės B įrenginiai kasmet pinga ir juos jau galima įsigyti už maždaug 700 € (Švedijoje, kitur gal pigiau).

Naudingos nuorodos

http://www.marinetraffic.com. Mano favoritas. Paprastas ir informatyvus saitas, apimantis vis didesnius vandenis, taipogi, su laivų ir objektų nuotraukomis. Priverčia pasijausti lyg sėdėtum valdymo centre kur visi laivai ekrane kaip ant delno. Ne pelno siekiantis saitas, administruojamas universiteto Graikijoje moksliniais tikslais.

http://en.wikipedia.org/wiki/Automatic_Identification_System. Išsamus aprašymas su daugybe nuorodų.

http://vtslite.siitech.com/VTSLite/AView.aspx. Registruotiems vartotojams prieinama istorinė informacija.

PS (Su rezervacija galimoms klaidoms ir sąvokų lietuvių kalba neatitikimui, o pastabos mielai laukiamos). DS

Tam tikra prasme vieni miestai (ir jų buriuojantys gyventojai per se) yra laimingesni už kitus. Šiuo metu Baltijos pakrantes dar kausto pusmetrinis ledas, Bostone jau buriuojama.

Nors oro temperatūra dar tik apie keli laipsniai virš nulio, Bostono pakrantėse jau plasdena burės, vyksta treniruotės bei regatos. Pabandžiau papramogauti ir praėjusio sekmadienio rytą stebėti vieno klubo regatą. Ant suoliuko buvau vienas žiūrovas. Atlaikiau gal kokį pusvalandį, kol stiprokas iki kaulų čiulpų geliančiai prasiskverbiantis Atlanto brizas parvijo atgal į viešbutį. Brrrr…

Vietiniai papasakojo, kad sezonas čia iš esmės yra non-stop. Kruiziniai buriuotojai žiemą apsiramina, įvelka savo jachtikes į plastikinį maišą ir palieka marinoje laukti šiltesnio oro. Na o sportinės regatos organizuojamos per visą žiemą, esant netgi minusinei temperatūrai, Frostbite Race. Gerai, vis tik, tas pasūdytas vanduo.

Kaip praneša danų dienraštis Ekstra Bladet, šiandien Somalio pajėgos pabandė išlaisvinti piratų pagrobtą danų šeimą. Per susirėmimą buvo nukauti piratai, taip pat yra žuvusių ir valstybinėse pajėgose. Nepatvirtintais duomenimis, žuvo šeši kariai ir trys piratai. Danų šeima nenukentėjo. Dar 200 piratų prisijungė padėti saugoti danus. Susidaro jausmas, kad Somalyje piratų yra daugiau, nei policijos ar karių. Vis dar viliuosi, kad su buriuotojais nieko blogo neatsitiks.

Quist Johansen šeima, mama Birgit Marie ir tėtė Jan, jų trys vaikai Naja, Rune ir Hjalte.

Buriavimas aplink pasaulį tapo pavojingas ne vien dėl audringų vandenynų. Paskutiniais metais tenka prisiminti, atrodo, į viduramžių užmarštį turėjusius nukeliauti piratus.

Danų šeima, 7 žmonių įgula, buriavusi aplink Pasaulį yra viena iš paskutinių Somalio piratų siautėjimo aukų. Prieš pora savaičių buvo nužudyti keturi buriavę amerikiečiai, netoli septyni šimtai įkaitų (!) vis dar laukia savo likimo.

Danų šeima šią kelionę planavo ir jai taupė ilgai, kol galų gale svajonė išsipildė. Jie išėjo iš savo darbų, išnuomavo namą ir atsisšvartavo, kad su savo trim pauaugliais vaikais gyvai pamatytų mūsų spalvingą Pasaulį. Deja, prie Afrikos krantų, jiems teko pamatyti tamsiąją šios planetos pusę.

Ši šeima nebuvo naujokai buriavime ir ilgai ruošėsi kelionei. Jachta Dynamic 43 ING buvo kruopščiai rengiama, su ja apkeliauta daug šalių, tarp, jų ir Baltijos šalys. Savo kelionės tinklarštyje paskutiniuose įrašuose jie rašė, kad supranta pavojus, kurie tyko, kad nuolat praneša savo poziciją antipiratinėms pajėgoms, kad praskrenda lėktuvai, kurie reikaluaja identifikuotis, be to jie labai toli nuo Somalio kranto. Deja, antipiratinis planas nepadėjo. Karinių pajėgų laivas, gavęs nelaimės signalą išskubėjo pagal duotas koordinates, bet jau buvo vėlu, pagrobimas įvyko.

Greičiausiai per daug nemalonumų dedasi tame regione tuo pačiu metu, Libija, Tunisas, Egiptas. Kuomet Arabų pasaulis taip kunkuliuoja, piratai atsiduria antrame plane. Kalbų, kad reikia piratus pažaboti gidėjom daug, bet realiai, manau, keliaunikams dar ilgai ir dideliu atstumu teks aplenkti tą regioną. O atstumas berods daros vis didesnis, piratai jau patebimi net 700 jūrmylių nuo kranto, tai gerokai toliau nei iš Lietuvos į Švediją.

Tikiuos ir viliuos, kad piratų grąsinimui nužudyti šeimą nebus lemta išsipilyti.

Jau senokai sklandė gandai, kad didžiausia Europos jūrinė regata, Round Gotland,  šiemet startuos Stoholme. Šiandien šis gandas tapo oficialia tiesa ir tai yra paskutinė vinis į tradiocionalistų karstą, kuriems startas ir finišas Švedijos buriavimo mekoje – Sandhamn – buvo šventa ir neliečiama vertybė.

Komerciniai interesai, bei noras populiarinti šį sportą, perkels legendinę regatą į patį Stoholmo centrą. Konsultacinė firma ÅF yra pagrindinis  sponsorius, todėl regata iš Gotland Runt buvo pervadinta į ÅF Offshore Race. Šis dalykas taip pat nepraėjo be audringų komentarų, nes sunku skirtis su ilgus dešimtmečius gyvavusiu regatos pavadinimu. Bet, kaip sakoma, kas moka pinigus tas ir muziką užsako. Asmeniškai aš manau, kad KSSS priėmė teisingą sprendimą. Kuo daugiau populiarumo buriavimui tuo mums tik geriau.

Gotland Round regata tokiu būdu taps šiek tiek sudėtingesnė, nes teks per šcherus nemažą gabalą išlaviruoti link atviros jūros. Bus panašiai kaip Sydney Hobart, kuomet geriausieji paaiškėja pabaigoje, kai tenga grumtis ankštame archipelage. Taigi, navigatoriai, studijuokit jūrlapius, oi daug tų povandeninių akmenų Stoholmo archipelage, tuk tuk tuk i medį tris kartus, dar neteko užsėsti.

Tiesa, šiemetinė regata bus dar nepilnai Stoholmietiška. Šiemet iš Stoholmo startuos tik didelės bei klasikinės jachtos, planuojama apie 50 tokių. Visi kiti šiemet dar startuos ir finišuos Sandhamne. Kitais metais planuojama, kad visi startuos, o gal netgi ir finišuos Stoholme.

Smagioji Tojanos įgula, bei Ambersail pernai užtikrino, kad Lietuvos Trispalvė išdidžiai plevėsavo Sandhamne tarp kitų 17 valstybių vėliavų. Šis momentas, kuomet Lietuva turi galimybę išdidžiai prisistatyti kaip jūrinė valstybė (darbais, o ne žodžiais) bus dar svarbesnis. Šiemet tikiuosi išvysti dar daugiau smagios kovos ištroškusių lietuviškų įgulų. O gal netgi valstybinio dėmesio (a.k.a. sponsoriavimo)?

Foto Li Fernstedt

Pirmoji Lietuvos šeimyninė circumnavigation, t.y. buriavimo aplink Pasaulį, įgula, dalinas įspūdžiais krante. Anot Andriaus Varno, du metai pamatyti pasauliui yra niekingai mažas laikotarpis. Su šiuo pastebėjimu, neabejotinai sutiktų viena legendinė  buriuotojų pora, kuri daugiau nei tris dešimtmečius praleido jūrose ir vandenynuose.

Rolf Bjelke (74) ir Deboragh Shapiro (59) neseniai sugrįžo namo. Po trisdešimties metų pasaulio vandenynuose! Šios poros nuburiuota distancija prilygsta vienuolikai kartų aplink planetą. Jie yra vieni iš nedaugelio buriuotojų praleidusių žiemą Antarktidoje. Nedvejojant, tai vieni iš atkakliausių Pasaulio ilgalaikio buriavimo žmonių.

Viena iš jų knygų, kurią jau baigiu įveikti, vadinasi “Žiemos laivas”. Tai snieguotas pasakojimas, persipinantis buriavimo šaltosiose platumose paslaptimis, bei išbandymų aprašymais, kuomet jie užšaldę savo jachtą Antarktidoje ilgus mėnesius galynėjosi su tenykštės žiemos rūstybe ir uraganiniais vėjais, kurie net pilnai įšaldytą jachtą sugebėjo išjudint, bei mėgavosi fantastiška, žmogaus nepaliesta, gamta.

“Mūsų gyvenimas buvo nepaprastai turiningas, o vienas be kito mes nebūtume išgyvenę.“,  konstatuoja šie nepaprasti buriuotojai. Žurnalistai jų klausė, kaip galima kartu išgyventi trisdešimt metų besitrinant vienas su kitu ankštoje jachtoje. Atsakymas buvo gal kiek kitoks nei įprastai atsakoma į tokius klausimus: “Buriuodami, mes praktiškai matydavomės ne daugiau nei pusvalandį per parą, kuomet vienas kitą keldavome pamainos pasikeitimui, t.y. kas keturios valandos. O jei rimtai, tai mes buvome visiškai vienas nuo kito priklausomi.“

“Kai Rolfas viename iš vėlesnių plaukimų rimtai susirgo, – tęsia pasakojmą Deboragh, – “aš taip bijojau, kad man teks įsukti jo kūną vėliavą ir paleisti į jo taip mylimą vandenyną”. “Ir ar būtumėte tai padariusi?” – teiraujas žurnalistas. “Be abejonės.” Jūros vaikai, vis gi, yra tvirto charakterio.

Gana įdomi ir savotiška yra šių buriuotojų saugumo buriuojant filosofija, bet labai verta dėmesio, o tai jau ilgesnė istorija kitam įrašui.

Ši legendinė pora, po visų plaukiojimų, galutinai sugrįžo namo ir jau nebeplanuoja ilgesnių ekspedicijų. Man labai smalsu, ar šis planas įvykdomas, po didesnės dalies gyvenimo praleisto jūroje, net jeigu tau 74?

__/)________________/)___/)_/)_/)________/)__
Best Regards and GodSpeed
SailingBoy
Navigare necesse est, vivere non est necesse!

Žmonės šiame filme paprastai, bet inspiruojančiai kalba, kad buriavimas yra šventė. O kokia gi šventė gali būti be šampano? Puikus pavyzdys, kuomet filme sponsorius neįkyriai reklamuoja savo produktą. Race to Mackinac, ilgiausia gėlųjų vandenų regata, kurią organizuoja Čikagos jachtklubas.