SailingBoy.com

Quist Johansen šeima, mama Birgit Marie ir tėtė Jan, jų trys vaikai Naja, Rune ir Hjalte.

Buriavimas aplink pasaulį tapo pavojingas ne vien dėl audringų vandenynų. Paskutiniais metais tenka prisiminti, atrodo, į viduramžių užmarštį turėjusius nukeliauti piratus.

Danų šeima, 7 žmonių įgula, buriavusi aplink Pasaulį yra viena iš paskutinių Somalio piratų siautėjimo aukų. Prieš pora savaičių buvo nužudyti keturi buriavę amerikiečiai, netoli septyni šimtai įkaitų (!) vis dar laukia savo likimo.

Danų šeima šią kelionę planavo ir jai taupė ilgai, kol galų gale svajonė išsipildė. Jie išėjo iš savo darbų, išnuomavo namą ir atsisšvartavo, kad su savo trim pauaugliais vaikais gyvai pamatytų mūsų spalvingą Pasaulį. Deja, prie Afrikos krantų, jiems teko pamatyti tamsiąją šios planetos pusę.

Ši šeima nebuvo naujokai buriavime ir ilgai ruošėsi kelionei. Jachta Dynamic 43 ING buvo kruopščiai rengiama, su ja apkeliauta daug šalių, tarp, jų ir Baltijos šalys. Savo kelionės tinklarštyje paskutiniuose įrašuose jie rašė, kad supranta pavojus, kurie tyko, kad nuolat praneša savo poziciją antipiratinėms pajėgoms, kad praskrenda lėktuvai, kurie reikaluaja identifikuotis, be to jie labai toli nuo Somalio kranto. Deja, antipiratinis planas nepadėjo. Karinių pajėgų laivas, gavęs nelaimės signalą išskubėjo pagal duotas koordinates, bet jau buvo vėlu, pagrobimas įvyko.

Greičiausiai per daug nemalonumų dedasi tame regione tuo pačiu metu, Libija, Tunisas, Egiptas. Kuomet Arabų pasaulis taip kunkuliuoja, piratai atsiduria antrame plane. Kalbų, kad reikia piratus pažaboti gidėjom daug, bet realiai, manau, keliaunikams dar ilgai ir dideliu atstumu teks aplenkti tą regioną. O atstumas berods daros vis didesnis, piratai jau patebimi net 700 jūrmylių nuo kranto, tai gerokai toliau nei iš Lietuvos į Švediją.

Tikiuos ir viliuos, kad piratų grąsinimui nužudyti šeimą nebus lemta išsipilyti.

Jau senokai sklandė gandai, kad didžiausia Europos jūrinė regata, Round Gotland,  šiemet startuos Stoholme. Šiandien šis gandas tapo oficialia tiesa ir tai yra paskutinė vinis į tradiocionalistų karstą, kuriems startas ir finišas Švedijos buriavimo mekoje – Sandhamn – buvo šventa ir neliečiama vertybė.

Komerciniai interesai, bei noras populiarinti šį sportą, perkels legendinę regatą į patį Stoholmo centrą. Konsultacinė firma ÅF yra pagrindinis  sponsorius, todėl regata iš Gotland Runt buvo pervadinta į ÅF Offshore Race. Šis dalykas taip pat nepraėjo be audringų komentarų, nes sunku skirtis su ilgus dešimtmečius gyvavusiu regatos pavadinimu. Bet, kaip sakoma, kas moka pinigus tas ir muziką užsako. Asmeniškai aš manau, kad KSSS priėmė teisingą sprendimą. Kuo daugiau populiarumo buriavimui tuo mums tik geriau.

Gotland Round regata tokiu būdu taps šiek tiek sudėtingesnė, nes teks per šcherus nemažą gabalą išlaviruoti link atviros jūros. Bus panašiai kaip Sydney Hobart, kuomet geriausieji paaiškėja pabaigoje, kai tenga grumtis ankštame archipelage. Taigi, navigatoriai, studijuokit jūrlapius, oi daug tų povandeninių akmenų Stoholmo archipelage, tuk tuk tuk i medį tris kartus, dar neteko užsėsti.

Tiesa, šiemetinė regata bus dar nepilnai Stoholmietiška. Šiemet iš Stoholmo startuos tik didelės bei klasikinės jachtos, planuojama apie 50 tokių. Visi kiti šiemet dar startuos ir finišuos Sandhamne. Kitais metais planuojama, kad visi startuos, o gal netgi ir finišuos Stoholme.

Smagioji Tojanos įgula, bei Ambersail pernai užtikrino, kad Lietuvos Trispalvė išdidžiai plevėsavo Sandhamne tarp kitų 17 valstybių vėliavų. Šis momentas, kuomet Lietuva turi galimybę išdidžiai prisistatyti kaip jūrinė valstybė (darbais, o ne žodžiais) bus dar svarbesnis. Šiemet tikiuosi išvysti dar daugiau smagios kovos ištroškusių lietuviškų įgulų. O gal netgi valstybinio dėmesio (a.k.a. sponsoriavimo)?

Foto Li Fernstedt

Pirmoji Lietuvos šeimyninė circumnavigation, t.y. buriavimo aplink Pasaulį, įgula, dalinas įspūdžiais krante. Anot Andriaus Varno, du metai pamatyti pasauliui yra niekingai mažas laikotarpis. Su šiuo pastebėjimu, neabejotinai sutiktų viena legendinė  buriuotojų pora, kuri daugiau nei tris dešimtmečius praleido jūrose ir vandenynuose.

Rolf Bjelke (74) ir Deboragh Shapiro (59) neseniai sugrįžo namo. Po trisdešimties metų pasaulio vandenynuose! Šios poros nuburiuota distancija prilygsta vienuolikai kartų aplink planetą. Jie yra vieni iš nedaugelio buriuotojų praleidusių žiemą Antarktidoje. Nedvejojant, tai vieni iš atkakliausių Pasaulio ilgalaikio buriavimo žmonių.

Viena iš jų knygų, kurią jau baigiu įveikti, vadinasi “Žiemos laivas”. Tai snieguotas pasakojimas, persipinantis buriavimo šaltosiose platumose paslaptimis, bei išbandymų aprašymais, kuomet jie užšaldę savo jachtą Antarktidoje ilgus mėnesius galynėjosi su tenykštės žiemos rūstybe ir uraganiniais vėjais, kurie net pilnai įšaldytą jachtą sugebėjo išjudint, bei mėgavosi fantastiška, žmogaus nepaliesta, gamta.

“Mūsų gyvenimas buvo nepaprastai turiningas, o vienas be kito mes nebūtume išgyvenę.“,  konstatuoja šie nepaprasti buriuotojai. Žurnalistai jų klausė, kaip galima kartu išgyventi trisdešimt metų besitrinant vienas su kitu ankštoje jachtoje. Atsakymas buvo gal kiek kitoks nei įprastai atsakoma į tokius klausimus: “Buriuodami, mes praktiškai matydavomės ne daugiau nei pusvalandį per parą, kuomet vienas kitą keldavome pamainos pasikeitimui, t.y. kas keturios valandos. O jei rimtai, tai mes buvome visiškai vienas nuo kito priklausomi.“

“Kai Rolfas viename iš vėlesnių plaukimų rimtai susirgo, – tęsia pasakojmą Deboragh, – “aš taip bijojau, kad man teks įsukti jo kūną vėliavą ir paleisti į jo taip mylimą vandenyną”. “Ir ar būtumėte tai padariusi?” – teiraujas žurnalistas. “Be abejonės.” Jūros vaikai, vis gi, yra tvirto charakterio.

Gana įdomi ir savotiška yra šių buriuotojų saugumo buriuojant filosofija, bet labai verta dėmesio, o tai jau ilgesnė istorija kitam įrašui.

Ši legendinė pora, po visų plaukiojimų, galutinai sugrįžo namo ir jau nebeplanuoja ilgesnių ekspedicijų. Man labai smalsu, ar šis planas įvykdomas, po didesnės dalies gyvenimo praleisto jūroje, net jeigu tau 74?

__/)________________/)___/)_/)_/)________/)__
Best Regards and GodSpeed
SailingBoy
Navigare necesse est, vivere non est necesse!

Žmonės šiame filme paprastai, bet inspiruojančiai kalba, kad buriavimas yra šventė. O kokia gi šventė gali būti be šampano? Puikus pavyzdys, kuomet filme sponsorius neįkyriai reklamuoja savo produktą. Race to Mackinac, ilgiausia gėlųjų vandenų regata, kurią organizuoja Čikagos jachtklubas.

Šiemetinis buriavimo sezonas džiugina ne vien ypatingai geru oru, kuomet jau dešimt dienų danguje nei debesėlio,  bet ir lietuvišku džiugesiu. Taip jau laimingai sutapo, jog pakeliui į pietus stabtelėjome švediškoje buriavimo mekoje Sandhamn.

Šiuo metu kaip tik vyksta Gotland Runt regata, kuri startuoja ir finišuoja Sandhamn. Mūsų dideliam džiaugsmui tenai sutikome ir dvi lietuviškas komandas – Tojana, kurie jau čia antri metai ir Ambersail, kurie šiemet debiutuoja šioje regatoje.

Kaip minėjo Tojanos skipas Bitlas, jie pirmieji po daugiau nei 70 metų pernai padarė tai, kad Sandhamne išdidžiai suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Gotland Runt regatos idėja, kad joje dalyvautų visos pabaltijo valstybės. Tikėkimės, kad Tojanos, Ambersail bei kitų lietuviškų komandų dalyvavimas šioje didžiausioje Baltijoje regatoje stabiliai pažymės Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Ir mums čia beburiuojantiems Švedijoje suteiks daug džiausmo.

Na, o sutikti draugus iš Lietuvos visuomet labai malonu. Ypač linksmoji Tojanos įgula mums praskaidrino plaukimą tolyn švediškom pakrantėm. Super maloni kompanija! (Ačiū už alų ir agurkus).

Norintiems pasekti kaip sekas Lietuvos atstovams Gotland Runt regatoje galima tai padaryti per http://race.ksss.se/. Tojanos grupė vadinasi ORC INT ALFA, Ambersail IRC CHARLIE.

Tautiška Giesmė Ambersail jachtoje

Pašnekesiai prie šturvalo

Smagu, kuomet į nugarą alsuoja Ambersail

Ambersail pakeliui į startą

Šaunioji Tojanos įgula priplaukia atsisveikinti prieš startą

Linkim gero vėjo Tojana! (Tolumoj dešinėje)

Gotland Runt 2010 regata prasidėjo!

Tūkstančiams australiečių gaudžiant, po jausmingo apsiglebėsčiavimo su verkiančiais tėvais, ilgu rožiniu kilimu nužingsniavo naujas Australijos pasidižiavimas – šešiolikmetė Jessica Watson. Ji per septynis mėnesius viena apiburiavo aplink Pasaulį.

Nors prieš išplaukian ji ir jos sponsoriai buvo smarkiai kritikuoti dėl amžiaus tokiai misijai ir gązdinta dėl įvairių pavojų, tačiau šiandien visų galimų negandų niekas nebepriminė ir nuo tribūnos Australijos ministras pirmininkas rėžė kalbas apie naują Australijos did-vyrę(moterį). Savo ruožtu Jessica į tai atsakė: “Visai aš ne herojė, o tik mergina, kuri tikėjo savo svajone, o jai pasiekti sunkiai dirbau”. Va taip.

Va, pagalvojau, ir mano dukrai greit sueis penkiolika, todėl pats laikas ruošti rudeniui į kelionę, jei norėsime sumušti rekordą. Kažin kaip ten brangioji būtų išvydus dvylikos metrų aukščio bangeles?

Tiesa, oficialiai rekordas nebus pripažinamas, to nedaro World Sailing Speed Record Council, nes Jessica nepilnametė. Bet Jessica dėl to nesigraužia. Dabartinis rekordo savininkas, britas  Mike Perham, jau pranešė, kad jis perleidžia rekordą Jessicai.

Kažkas magiško yra rekordų siekimuose. Ypač buriavime aplink pasaulį, kur iki kraštutinumo išbandoma žmogaus bei technikos ištvermė. Toks yra ir šiuo metu startavęs Jules Verne trofėjaus buriavimas aplink Pasaulį, be pagalbos ir nesustojant. Jules Verne trofėjus šiuo metu nesaugiai stovi pas legendinį Bruno Peyron, kuris su katamaranu Orange II 2005 metais per 50 dienu 15 valandu 20 min 4 sek apipaukė Pasaulį. Jį šiemet bandys perimti trimarano Groupama įgula su skipu Frank Cammas. Jų puslapyje, be kitos naudingos nformacijos, yra ir puiki programa kurioje realiu laiku galima stebėti progresą. Ten taip yra ir Orange II rekordo kursas palyginimui. Belieka sekti ar Frankui Cammas horizontai artės greičiau nei Brunui Peyron.

Šiek tiek info apie tai yra ir sparčiai populiarėjančiose Des Top Naujienose:

Deja, nesu iš tų laimingųjų, kuriems teko buriuoti aplink horną. Auginu šią svajonę, kurios išsipildymas, manau, mane padarytų laaaabai laimingu, su tuo, tikriausiai, sutiktų ir laimės beieškant ekspertai. 

Horno ragas, legendomis apipintas, su savo ypatingom srovėm ir ekstremaliu vėju, negailestingomis už jachtų stiebus aukštesnėmis bangomis, jūreivių siaubas, nutrūktgalvių buriuotojų traukos objektas, išbandymas tik patiems geriausiems.

Vienok, Hornas nevisada būna negailestingas. Buriuotojams pasiseka ten patekti ir santykinai taikiu oru. Kaip, antai, legendiniam Serui Robin Knox-Johnston, kruiizant savo draugus, oras neatrodė pats ekstremaliausias, nors tame BBC reportaže jie bandė tą iškylą pavaizduoti labai dramatiškai. Taip jaukiai jie atrodė išlipę Horne su tuo viskio buteliu…

Labai pamokančiai legendinis buriuotojas pasisakė apie jūros ligą. Jo aprašymu, jūrligė tai yra pats blogiausias jausmas žemėjė, kuriam nėra išrasta žodžių tiksliai apsakyti. Tikra jūrligė jam blogesnė už jo apturėtą infarktą bei vėžį, tai jausmas kai tiesiog norisi vieno – numirti… Aš gerbiu jo ispėjimą, bet tai manęs neatbaido nuo Horno svajonės.

Kiekvieną rudenį ateina ta pilka diena, kuomet laivams tenka “lipti į krantą”. Šiemet vandeny iškentėjom iki pat spalio pabaigos, beveik paskutiniai. Rudeniniai jachtų paruošimai žiemai nebūna labai linksmi, visai kas kita pavasario darbai. Prieš naują sezoną juk būna tiek daug geros nuotaikos ir optimizmo. Ką darysi, ne Graikijoje gyvenam, kur jachtos tik kilstelėjamos retkarčiais kriaukles ir kitas apaugas nuo dugno nugramdyti. Šiame pusrutulyje visai kitaip: tenka grumtis su kelių šimtų kilogramų stiebu jį nuimant, nurengti bures, išvežti visas minkštas dalis, kad nepelytų, išleistį vandenį ir masė kitų smulkių darbelių.

Tokie nesibaigiantys reikalai atbaido dalį netikrų buriuotojų nuo buriavimo malonumo. Na, o mums, bet koks prisilietimas prie laivo yra savotiška šventė. Juolab, jog nei vienas laivo iškėlimas neapsieina be draugų pagalbos, kuri vainikuojama vakaro iškilmėmis. Šiemet tos iškilmės buvo tokios smagios, kad net pramigom duotą iškėlimo laiką. Tačiau, kranistas buvo supratingas, visi supranta, kad nakvynė jachtoje su draugais po sunkių dienos darbų… ech patys nujaučiat ką noriu pasakyt.

Vėlavom priplaukt tik tris valandas (!), bet atsirado plyšys ir mus iškėlė. Dešimt minučių ir jachta krante, dar dešimt ir vargšė stovi ant pastolių, teks užmigt žiemos miego.

Prasideda offshore sezonas. Malonumų jame ne tiek ir daug. Virtualus buriavimas, paroda, knygos bei gyvenimas nuostabios praėjusios vasaros prisiminimais bei naujų iššūkių planavimas.

Taip laukto rudeninio pasiplaukiojimo, deja, neįvyko. Iki paskutinės minutės tupėjau prilipęs prie orų prognozės, desperatiškai atnaujindamas žemėlapius, gal vėjas jau rimsta? Deja, viskas vyko priešingai: su kiekveinu prisėdimu prie prognozės, vėjas tik stiprėjo ir lietus intensyvėjo. Nenorėjau savo įgulos tempti į tokią jūrą. Dabar jau čia pučia iki 20 m/s. Naktį prognozuojamas dar stipresnis vėjas, iki 25 m/s, o gūsiuose bus dar smagiau. Lietuvoj taip pat ne geriau, naktį Baltija žada visai smarkokai pašėlioti. Kartais tenka likti namie…