Asociacija „Gero vėjo klubas”

Įtempti startai prieš vėją, komandinio meistriškumo reikalaujantys plaukimai, vaizdingas besiskleidžiančių įvairiaspalvių burių reginys – tai tik kelios priežastys aplankyti Trakus „Galvės taurės 2012“ renginių metu.

Lietuvos jachtklubų varžybų tvarkaraščiai perpildyti, tad galima drąsiai teigti buriavimas – populiari sporto šaka. Vien pernai organizuota dvylika kreiserinių jachtų regatų Trakų ežeruose, Kauno mariose pagal intensyvų tvarkaraštį vyko RS280 jachtų klasės čempionatas, o Lietuvos klubinių regatų taurė pajūryje vienijo devynias Kuršių mariose ir jūroje vykstančias regatas. Kaip ir kasmet, buriuotojus iš visų Lietuvos jachtklubų į Nidą viliojo tradicinė Kuršių marių regata.

Varžybų Trakų ežeryne nemažai, tačiau ilgainiui nusistovėjusi tvarka – įprastomis tapusios distancijos aplink salas, vyraujantys silpni vėjai – dažną regatą paverčia šeimų savaitgalio pramoga. “Kiekviena regata buriuotojams Trakuose yra šventė, tačiau norintiems stipresnių emocijų, azarto, adrenalino reikalinga sportinė regata: trumpi plaukimai, daug ženklų, daug veiksmo”,- teigia patyręs buriuotojas ir daugkartinis buriavimo varžybų nugalėtojas kapitonas Algirdas Žižys. Tuo tarpu Simonas Steponavičius, jachtos „Ambersail” kapitonas, priduria, kad lenktynės intensyviose distancijose yra geriausia priemonė laivo valdymo įgūdžiams lavinti, kuo daugiau lenktyniaujame, tuo geriau buriuojame, o kuo geriau buriuojame, tuo saugiau, smagiau, įdomiau gyvename.

Jausdami poreikį populiarinti sportinį buriavimą Trakuose nutarėme įpūsti naujų vėjų ir šiemet suorganizuoti neįprasto formato regatų ciklą „Galvės taurė 2012” pažymi renginio organizatoriai asociacija „Gero vėjo klubas“.

„Galvės taurę 2012” sudarys trys etapai, idėstyti viso sezono metu, todėl buriuotojų laukia įvairios oro sąlygos. Numatomi net devyni plaukimai po dvi kilpas aplink specialiai šiai regatai paruoštas bojas. Regatoje bus galima startuoti dvejose atskirose grupėse: sportinėje ir pramoginėje. Sportinės grupės jachtų finišo laikas bus koreguojamas naudojant ORC handikapo formulę. Pramoginės grupės jachtos startuos prieš vėją, tačiau plauks ilgesnę, mažiau techniškai sudėtingą distanciją Galvės ežeru – vaizdu džiugins šios regatos žiūrovus ir Trakų miesto lankytojus. Regatos organizatoriai tikisi, kad būtent dėl pasirinkto varžybų formato laivų savininkai į „Galvės taurėje 2012” dalyvausiančias įgulas norės įtraukti daugiau jaunų buriuotojų.

“Tokio formato regatoje reikia profesionalesnės ir greitai dirbančios įgulos, tad sportiniu požiūriu, ši iniciatyva visiems norintiems kelti savo meistriškumą ir įgudžius bus į naudą”. – pažymi kapitonas Algirdas Žižys.

Pirmieji „Galvės taurės 2012“ varžybų startai numatomi jau Gegužės 27d. Organizatoriai sulaukia buriuotojų susidomėjimo ir rėmėjų palaikymo, Renginiams alų tieks UAB „Švyturys-Utenos alus“, o regatos nugalėtojams taures pagal specialų projektą kuria kompanija UAB „Stiklo meistrai”.

Daugiau informacijos apie „Galvės taurę 2012“  rasite: www.gerovejoklubas.lt

Sunku daryti išvadas neturint detalios informacijos, bet pagrindinės priežastys būna dvi – arba per silpnos sistemos, arba per daug spaudžiama iš jachtų. Žinant, kad šiame etape jūrinės sąlygos nebuvo ypatingai sudėtingos, peršasi išvada, jog naujos laivų konstrukcijos yra per daug suboptimizuotos. Konstruktoriai užsiimsiantys sekančia šių jachtų laida turės dėl ko pasukti galvą.

Nors ir nėra labai smagu stebėti lūžinėjančius stiebus, kitas problemas, bei befinišuojančias tik dvi įgulas, bet naujų technologijų vystymas turi savo kainą. Klausimas gali kilti tik ar nebus persistengta šį kartą?

Visai kitaip sekas Volvo automobiliams, kurių vardą ši regata jau daugelį metų nešioja. Pardavimai auga, saugumas aukščiausio lygio, gedimų santykinai nedaug, automobilio markė turi gerą vardą. Ar norės Volvo ir toliau sieti savo vardą su šia okeanine regata?

Spaudoje pasigirsta balsų, kad Volvo galėtų rasti geresnių kanalų automobilių markės reklamai. Lenktynės prieinamos tik siauram elitistiniam ratui, rėmimo kaina milžiniška, efektas diskutuotinas.

Šią savaitę Volvo valdybos vairą perėmė naujas pirminikas Carl-Eric Svanberg. Nors Volvo kompanija laikos neblogai, bet išbandymų joje netrūksta. Stebėsime kas bus su VOR. Ar bus VOR ar bus ?OR. Naujasis Volvo kompanijos navigatorius, Carl-Eric, yra buriuojas. Gal ši asmeninė aistra padės, kuomet reikės priimti sunkius sprendimus dėl regatos rėmimo?

Trumpai atsukim laiką atgal. Sven Lundin, arba kaip jis dabar pats save tituluoja, Giliųjų Vandenų Kapitonas Yrvind su savo 50-ties metų jūrine patirtimi yra unikalus. Kaip rašo aktyvaus gyvenimo būdo žurnalas Outside, Yrvind išbadymai gyvenime prasidėjo jau mokykloje. Mokytojai anskti pradėjo manyti, kad berniukas nemoka rašyti. Nors ir buvo gabus chemijoje, bet tai nepadėjo. Nei vienas rašinys niekada nebuvo užskaitytas, mokyklos dėl to taip ir nepabaigė. Problemos tęsės ir po mokyklos. Armijoje susikirto su vyresnybe, kurie pasirūpino įkišti jį į kalėjimą, žadėdami neišleisti kol neprisipažins, kad esąs psichopatas. Neturėdamas pasirinkimo, prisipažino. Po to kurį laiką sunkiai vertės klajodamas po Europą. Galų gale meilė jūrai ištraukė iš prarajos.

Septynesdešimtaisiais mamos rūsyje pradėjo statyti savo laivą, su kuriuo žadėjo apiplaukti Horno ragą, ką vėliau ir padarė. Po to pasipylė daugybė kitų kelionių. Viena iš jų, į JAV, pakeitė gyvenimą dar geresne linkme. Žurnalas Cruising World Magazine susidomėjo jo laiveliu ir paprašė aprašyti jį leidinyje. Yrvind, save laikantis beraščiu, pamanė, kad jie tiesiog juokauja. Bet pabandė. Redakcijai patiko. Skaitytojams taip pat. Pasipylė nauji užsakymai. Galima tik numanyti Yrvind nustebimą, kuomet redaktorius pasakė, kad Yrvind pašaukimas – būti rašytoju. Netrukus, iš visų pasaulio kampelių, pasipylė užsakymai rašyti kronikas. Kaip dabar Yrvind sako pats, išplaukiau mažu laiveliu į pasaulio vandenis pripažintas psichopatu, o grįžau kaip didvyris ir rašytojas.

Šiuo metu Yrvind yra laikomas vienu iš geriausių pranėšėjų Švedijoje, į savo paskaitas sutraukiantis tūkstantines auditorijas. Netgi karališkoji šeima pakvietė Yrvind kalbėti apie savo žygius. Bet Yrvind žvaigždės liga nesusirgo. Jo apranga nesikeičia jau daugelį metų, tos pačios staliaus mėlynos kelnės už 20 kronų. Su jom buvo ir pas karalių, nors rūmai iki paskutinio bandė įkalbėti apsivilkti fraką, nepavyko. Geria tik vandenį, petūs šimtas gramų žuvies, vakarienė apelsinas. O kiek jūrinių fintų moka! Pagamino sekstantą, kuris yra už nagą mažesnis.

Paskutinį kartą Yrvind teko sutikti Stoholmo laivų parodoje. Ten jis pristatė savo tikrai ambicingą projektą, trijų metrų geltonaja jachtele apiplaukti Pasaulį, non-stop. Nors ir žinodami Yrvind charakterį, vis tik, matydami laivo dydį ir žinodami jo amžių, ne vienas pakraipydavo galvą ir įmesdavo pinigų į laivelį, Yrvind rinko aukas kelionei. Dalino projekto aprašymą, kurį išverčiau paskaitymui, nes jame stulbinanti motyvacija, unikali pasaulėžiūra ir gili kaip Marianų įduba išmintis:

PROJEKTAS YRVIND TEN

YRVIND TEN yra projektas nesustojus apiplaukti pasaulį. Laivas yra trijų metrų ilgio. Maršrutas į Rytus, per didžiųjų ragų Pietų pusę (clipper route). Kelionė truks apie metus. 400 kg maisto ir 100 kg knygų imama kūno ir sielos maitinimui.

Neįmanoma, daugelis sako.  Šis žodis mane lydėjo visą gyvenimą. Girdėjau jį prieš keturesdešimt metų, kuomet stačiau okeaninį burlaivį mamos rūsyje (per duris netilpo išnešt, teko išgriaut namo sieną). Girdėjau tą žodį, ir kai gaminau sekstantą mažesnį už nagą. Žinoma, daug kas nėra įmanoma, jei galvoji, kad tai neįmanoma. Tačiau problemoms išpręsti yra daugiau būdų nei mes paprastai manome. Vienok, tam reikia rasti kelią, kuriuo neina dauguma. Reikia sugebėti atsigręžti į fundamentalius principus. Nesileisti apakinanam nerašytų taisyklių ir visokiausių konvencijų. Taip pat tikėti galimybėmis, tikėti taip, kad kalnai pajudėtų. Pasiduoti negalima.

Mano projekto prasmė yra tame pačiame lygyje kaip žaisti golfą ar kopti į kalnus. Čicesteris ir Rose apiplaukė pasaulį. Už tai juos įšventino į riterius. Knox-Jonston, Blyth ir James taip pat non-stop apiplaukė pasaulį. Juos taip įšventino.

Dabartinis paskutinis buriavimo juokingasis iššūkis yra apiplaukti pasaulį nesustojus dešimties pėdų burlaiviu. Kuomet paskaičiau apie šį iššūkį ir pamačiau jam konstruojamus laivus, juokdamasis į barzdą, sau pasakiau: “aš tai galiu padaryt geriau, su geresniu laivu”. Nedaug sporto šakų yra, kuriose 73 metų senolis gali siekti pasaulio rekordo.

O ką gi man daryti su savo penkių tūkstančių kronų pensija (apie 2000 litų)? Gyventi taip kaip mano broliai pensininkai? Nusipirkti televizorių su distanciniu pulteliu su dideliais mygtukais ir nuobodžiai eiti per kanalus?

Jei pasirinkčiau tokį kelią, prarasčiau savo formą, nutukčiau, sutriktų mąstymas, greičiausiai susirgčiau diabetu, pasipiltų infarktai. Tuomet paguldytų mane ilgam laikui į ligoninę, aparatais pratęsinėtų gyvenimą. Prikaustytas prie lovos, raižomas velniškų skausmų, ilgėdamasis beribių horizontų, paskutinį gyvenimo dešimtmetį praleiščiau maldaudamas, kad kas nors palengvintų kančias suleisdami mirtiną dozę migdomųjų.

Ne, spoksoti į televizorių, ne mano užsiėmimas. Aš turiu turėti dėl ko gyventi, aš noriu spręsti problemas.

Dauguma žmonių nesupranta gyvenimo. Komfortas nesuteikia laimės, atvirkščiai, jis žmogų padaro tingiu, nutukina, sugadina sveikatą ir įvaro nuobodulį. Tik gyvendamas energingai gali sukurti naują energiją ir energijos perteklių, kuris padaro žmogų laimingu ir sveiku. Laimės už pinigus nenupirksi.

Mano kelionės metu tirsiu mažų laivų savybes didelėse bangose. Ši kelionė bus ir mano vidinė kelionė. Stengsiuos pasinerti į aukštesnes dvasines sferas. Kelionėje nebūsiu vienišas. Su manimi keliaus šimtas kilogramų rinktinių knygų, parašytų didžiausių pasaulio mąstytojų.

Ne vien dėl savęs leidžiuos į šią kelionę. Tikiuos prisidėti, kad Pasaulis būtų geresnis. Vandenyne reikia daugiau mažų laivų, kurie su paprastesnėmis technologijomis, teisingai sukonstruoti bus saugūs ir naudos mažiau planetos resursų. Jau dabar turime galvoti kaip pasikeis laivyba kai žemėje sumažės naftos ir kiti ištekliai. Mažėjantys resursai gali sustabdyti ekonominį augimą. Mano trijų metrų laivas atsakys į kai kuriuos klausimus. Mes turime ieškoti būdų ir kurti technologijas, kurios tausos planetos išteklius ir taip dar kelios generacijos galės išgyventi žemėje. Nepykite, aš tik žinios skleidėjas. Darau tai mūsų visų gerovei.

Su pagarba ir atsidavimu, Giliųjų Vandenų Kapitonas YRVIND

Štai toks tas Yrvind, žmogus – lengenda. Arba tiksliau gyvas žmogus legenda, daug gyvesnis už armijas su distanciniais vartančių nuobodžius televizijos kanalus.

Gero vėjo ir lauksime grįžtant su nauja, neįkainuojama patirtimi!

Pasidomėjimui daugiau yrvind.com ir youtube YRVIND. Ypatingai rekomenduoju pažiūrėti Yrvind mazgų mokyklą ir išmokti fundamentalius Yrvind sukurtus mazgus:

Sustoti privertė ne naujutėlaičio Beneteau Oceanis gedimai. Pakrančių apsaugai problematiškas pasirodė jachtos krovinys. Balti milteliai, pasirodo, buvo visai ne miltai blynams ilgoje kelionėje kepti. Kokainas. Nemanau, kad mokytojas mėgino prisidengti ir paaiškinimu, jog kokainas buvo skirtas asmeniniam vartojimui, nuvyti baimei kai bangos labai įsisiūbuos, nes jo ten buvo 1,4 tonos. Tiek bangų net ir rudeniniame Atlante nebūna. Šio krovinio vertė gatvėje apie 1,5 milijardo litų.

Ką gi, belieka konstatuoti, kad ne visus vandenynų bastūnus vien romantika gena per bangas. Be visų kitų tokių kelionių bjaurių pasėkmių, dabar dar ir pakrančių apsauga labiau prie jachtuotojų kabinėsis.

Nedaugelis, manau, nepastebėjo šio savaitgalio groteskiškų vaizdų, kuriuose superlaineris plukdantis mažesniam miesteliui prilygstantį keleivių skaičių, sužeistas prigulė ant jūros dugno. Visos šios surrealistinės nuotraukos nenoriai trina tvirtą įsitikinimą “Bet juk taip nebūna!“.

Po Estonia katastrofos jūrinio saugumo klausimais buvo padirbėta iš peties. Tonos dokumentų ir jūrinio saugumo taisyklių ir reikalavimų yra prirašyta ir patvirtinta (eilučių autorius kaip tik šiuo metu jas kremta prieš egzaminą). Šiemet kaip tik minėsime 100 metų Titaniko katastrofos sukaktį, po kurios susikūrė navigacinio (jūrinio) saugumo organizacija IMO, šiuo metu išaugusi į didžiulę organizaciją.

IMO dėka, laivų navigacinio saugumo sistemos šiuo metu yra ypatingai aukšto lygio, dubliuotos keliais lygiais, su reserviniais srovės šaltiniais ir kt. Technikos čia apkaltinti, mano nuomone, tikrai negalima. To neturėjo įvykti. Na, nebent, streikuojančia technika gali prisidengti laivo kapitonas, kuris pirmiau už keleivius stengiasi palikti laivą ir paskambinti mamai, kad jis saugus (kokia Itališka istorija). Kita vertus, mėtytis kaltinimais ir svaidytis eksperto versijomis, visgi, dar yra per anskti. Po kiekvienos katastrofos gandai ir netikra informacija cirkuliuoja lyg vėjai keturi. Nenoriu prisidėti prie to, todėl smalsiai lauksim kol tikri faktai atsiras ant stalo.

Žiemos metu, kai buriavimas mūsų platumose miega, visuomet stengiuos išvilioti draugus į Suomiją ar Estiją, jūrą pamatyt, laive pasitrint ir pan. Daugumai smagios tos kelionės būna, nors ir susupa neretą pakeleivį, jei jūra smarkiau įsišėlsta, bet dauguma neatsisako pakartoti kelionių kruiziniais milžinais žiemiška Baltija. Kuomet jūra gerai įsisiūbuoja, laivo priekis kyla ir su trenksmu pasitinka bangą, o po to viskas nutyla ir vėl kartojas. Tuomet mano bendrakeleiviai pradeda šiek tiek nerimauti. Tokiais atvejais aš jiems turiu tik vieną žinią – šio tipo laivai yra praktiškai nepaskandinami. Kad ir kaip nesiorėtų, šią žinią po šio savaitgalio gali tekti šiek tiek modifikuoti.

Belieka sulaukti kol atsakymų dėl Costa Concordia nelaimės bus daugiau nei klausimų ir spekuliacijų, bet tai užims šiek tiek laiko.

Picture: AFP Herald Sun

Kol pašėlęs prancūzas Franck Cammas galynėjasi Volvo Ocean Race, 2010 metais jo iškovotas Žiulio Verno plaukimo aplink Pasaulį prizas keliauja į kitų pašėlusių prancūzų rankas. Loïck Peyron (gim. 1959) su savo įgula pasiekė naują rekordą, Banque Populaire V trimaranu apsukę Žemės rutulį per 45 dienas, 13 valandų, 42 minutes ir 53 sek. Tai beveik trimis paromis greičiau nei buvęs rekordas, ir tai jau šeštas rekordas iš eilės šiose lenktynėse priklausantis prancūzams. Ir kodėl jie taip greitai plaukia? Kaip ten bebūtų, tai fantastinis pasiekimas!

Bemaklinėdamas po Amazonės džiungles, tikėdamasis rasti kokią nors gudriai pasislėpusią knygelę apie bures, ir bevartydamas potencialią kandidatę, netyčia (tikrai netyčia) spustelėjau „Buy”. Na, o kad „Buy” iš tiesų reiškė „Buy” įsitikinau kai po kelių sekundžių į mano mylimą Obuolį įkrito elektroninis laiškas, kuriame riebiai riogsojo $ simboliai.

Reikalas pasirodo buvo toks, kad knygeles vartinėjau Kindle sekcijoje, kuri skirta elektroninių knygų įsigijimui Amazonės brukamai elektroninių knygų skaityklei. Taigi, šioje sistemoje „Buy” spustelėjimas nupirko knygą akimirksniu, net „ar tikrai nori” nepaklausė. Velniškai viskas žaibiška ir patogu, vietoj kelių savaičių laukimo, jau dabar graužiu tą knygelę. Nors Kindle skaityklės ir nesiruošiu pirkti, nes religingai tikiu, kad nieko skaniau už Obuolį dar neišrasta, bet skaitymas ekrane jau seniai manęs nebevaržo. Šiek tiek labiau gaila naujos knygų lentynos, kuri perėjus prie tokios skaitymo filosofijos, gali ir nesulaukti tokios gausos spalvingų lentynų gyventojų kaip tikėtasi.

Sunkiai susilaikau, nepasidalindamas, elektroninių knygų gėrio skleidžiamais privalumais. Čia jie, žinoma, skirti tik tokiems dinozaurams kaip aš, kurie vis dar sunkiai skiriasi su fiziškai apčiuopiamomis vertybėmis.

1. Elektroninė knyga įsigijama akimirksniu.
2. Visos turimos knygos yra prieinamos kompiuteryje ar kitame įrenginyje.
3. Elektroninės knygos negali pradingti.
4. Niekas nesako „gesink šviesą, trukdo miegoti” arba „tyliau vartyk puslapius, tu mane ir vėl prikėlei”. Sveiki atvykę į tylų elektroninių knygų pasaulį.

Vieną pažadą iš Naujūjų Metų pažadų sąrašo, pasirodo, pradedu tesėti. Jis skamba maždaug taip: „Bent po vieną blogo įrašą per savaitę!”. Gerų Naujūjų!

Viskas prasidėjo nuo iPhone.

Kovo mėnėsį sūnui sukako 15 ir dovanų jis gavo iPhone. Jam jis labai patinka, o kam gi ne?

Savo gimtadienį švenčiau liepą ir mane žmona nudžiugino padovanodama iPad.

Dukra šventė gimtadienį spalį ir mes jai padovanojome iPod Touch.

Žmonos gimtadienis buvo užvakar, taigi aš jai padovanojau iRon.

Tuo metu ir prasidėjo muštynės.

Daktarai žada išrašyti iš ligoninės mėnesio bėgyje.

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Nelabai smagu, kuomet 50 % VOR dalyvių, lenktynėms dar tik įsibegėjant, yra priversti stebėti kaip jų jachtos pasiduoda gamtos elementų išbandymams.

Paskutiniai serijoje yra PUMA, kurių užtikrintą plaukimą antroje vietoje, be perspėjimo, sustabdė į tris dalis sulūžęs stiebas, šiandieną 1500 UTC laiku. Tuo metu vėjo gūsiai siekė iki 23 mazgų ir bangos buvo apie 3 metrų aukščio. Gana normalu šiose lenktynėse. Šių metų jachtos yra naujos kartos, su daugybe naujų techninių sprendimų. Kol kas belieka tik spėlioti, kodėl taip viskas trapu šiemet atrodo.

Pumos komnada šiuo metu spręndžia kaip kuo greičiau viską sutvarkyti, kad lenktynės jiems galėtų tęstis. Rašymo metu Puma dar nebuvo nusiėmusi. Iš trackerio matosi, kad juda dviem mazgais. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu kurs variklį ir suks į artimiausią uostą.

Taip pat bus įdomu stebėti ar po tokios informacijos likę dalyviai stengsis “išspaust” viską plaukiant pietinėse platumose, kur jų laukia greiti vėjai, ir kur dažniausiai daromi 24 valandų rekordai, ar rinksis labiau jachtas tausojančią taktiką, lenktynės visgi dar tik prasideda.

Nekantriai lauksime tolesnių žinių.

Foto: Amory Ross/PUMA Ocean Racing/Volvo Ocean Race

Variklis. 1. Variklio aušinimo sistema praplaunama, ypatingai jei plaukiojama sūriame vandenyje. Tai atliekama atjungiant aušinimo vandens padavimo žarną ir prijungiant kitą žarną su piltuvu gale, kuria be slėgio bus paduodamas švarus vanduo. Svabu saugoti vandens siurblį, t.y. reikia užtikrinti, kad jis siurbia pats, o ne su slėgiu jam paduodamas vanduo ir kad jis neitų sausas. 2. Variklio aušinimo sistemos vanduo (čia tinka varikliams aušinamiems išoriniu, jūros vandeniu) pakeičiamas etilenglikolio mišiniu, liaudyje dar vadinamu antifryzu. Tai atliekama atjungiant aušinimo vandens padavimo žarną ir prijungiant kitą žarną su piltuvu gale, kuria be slėgio bus paduodamas etilenglikolis. Variklis užkuriamas ir leidžiama jam suktis ant tuščių apsukų tol kol sistema pilnai pašalina vandenį ir prisipildo etilenglikolio. Geriausia tai daryti dviese. Vienas suka variklį, kitas pila etilenglikolį. Pirmą kartą bandantiems geriau pasikviesti specialistą, arba nuodugniai skaityti variklio priežiūros instrukcijas. Ši vieta atsakinga, ir pasėkmės neteisingai pasielgus gali būti brangios.

Drėgmės surinkėjas

Drėgmė viduje. Priešas numeris vienas. Kenkia viskam. Efektyviausia kovos priemonė: drėgmės surinkėjas. Jis yra pigus ir labai veiksmingas. Minimaliai dedamas vienas į jachtą, bet geriausiai po vieną į kiekvieną kajutę. Priklausomai nuo drėgmės, gali tekti karta per žiemą pakeisti druską. Neturint drėgmės surinkėjo reikia užtikrinti gerą vėdinimą. Netgi įdėjus drėgmės surinkėją, rekomenduojama, kiek įmanoma, palikti visas ertmes laivo viduje atviras. Taip pat reikia viską gerai išsiurbti ir išvalyti.

Akumuliatoriai. Jeigu lieka žiemoti laive, turi būti pilnai pakrauti, kad nesuskiltų.

Minkštosios dalys. Kad ir kiek pridėtumėt drėgmės surinkėjų, taisyklė minkštosioms dalims yra beveik be išimčių: jos važiuoja namo. Taip pat ir knygos. Pelėsis yra fantastiškai išradingas žvėris, jis mėgsta įsiveisti kur jo mažiausiai laukta. Naikinti pelėsį ir jo paliktus kūrinius labai sunku. Nesant galimybės pašalinti visas minkštas dalis iš laivo, reikia užtikrinti, kad jos nesiliestų prie kitų dalykų ir oras laisvai cirkuliuotų apie jas. Bet geriau išvežti.

Burės. Būtina išvežti iš lauke laikomos jachtos. Pelėsis mėgsta nusėti bures daugybe juodų taškelių, gali užtrukt ilgas ilgas valandas ar net dienas kol jų atsikratai, jei atsikratai.

Vanduo. Savaime aišku, vandens bakai ištuštinami, išvalomi ir bako dangtelis (viduje) atidaromas. Ištuštinami toletai ir jų bakai. Kliusteliam etilenglikolio į toletą ir pasiurbiam į vidų, kad prisipildytų siurbliai ir žarnos. Kiek įmanoma pašalinami vandens likučiai iš vandentiekio žarnų. Žarnų kranai paliekami atsukti. Kai kurių tipų čiaupai ar maišytuvai išmontuojami, nes ir nedideli likę vandens kiekiai virsdami į ledą juos suskaldo (akterio dušo pvz) ir dušų galvutės nusukamos, nes vandens likučiai virsdami į ledą suskaldo. Pašalinamas vanduo iš kitų ertmių: keelson ar pan. Taip pat reikia dalinai išmontuoti (nusukti dangtelius kur filtrai yra) sūraus ir gėlo vandens siurbliukus, tikslas: pašalint vandenį.

Virvės. Kas turi galimybę iškelti jachtą su stiebu, dauguma falus stiebe palieka neišimtus, bet sutraukia į stiebo viršų, taip apsaugodami nuo atmosferos poveikio. Falai sutraukiami į stiebo vidurį prieš tai jų galus pririšus prie virvės su kuria paskui galima bus atgal falus išsitraukt (tikiuos dėl šios frazės google neužblokuos šio įrašo indeksavimo).

Nuimti ar ne stiebą? Tradiciškai yra laikoma, kad stiebo nuėmimas šiaurinėse platumose yra būtinas. Jachtų stiebai nėra sukonstruoti tokioms apkrovoms, kurios čia gali susidaryti žiemą. Tam yra keturios pagrindinės priežastys:

1. Rizika, kad stiebas ir jo dalys, vantai, falai (nors juos jau išmokta sutraukti į stiebą) pasidengs storu ledu dėl gana retų, bet visgi galimų ledo štormų.
2. Dėl šalčio, kaip žinoma, plieniniai vantų trosai traukiasi. Esant dideliam šalčiui jie gali persitempti. Palikti atlaisvintų irgi negalima, nes tada nebus stabilumo.
3. Sunku sandariai užkloti brezentą aplink stiebą.
4. Dauguma klubų neturi galimybių transportuoti jachtų su stiebais, o dar labiau bijo leisti statyti jachtas su stiebais dėl virtimo rizikos su domino efektu. Draudimo kompanijos irgi skeptiškos tokiam laikymui.

Vienok vis daugiau ir daugiau, ypatingai didesniuose ir moderniuose klubuose, pradedama iškeldinėti su stiebais. Stiebo nuėmimo vargai, turbūt, nusveria prieš rizikas išvardintas viršuje.

Apdengimas. Galų gale laivą reikia apsaugoti nuo atšiaurios žiemos apdengiant brezentu. Nesinori, kad kokpitas prisipildytų ledo luitu, kuris gali rimtos žalos padaryti. Net jei yra ertmės vandns nubėgimui, jos gali žiemos metu užšąlti. Dažniausiai statomas karkasas ant denio, o ant jo klojamas brezentas, kuris turi būti gerai pritvirtinamas. Čia svarbiausia užtikrinti, kad brezento nenupūstų, nesuplėšytų, bei, kad jis nesitrintų į korpusą. Reikia palikti ertmes oro cirkuliacijai. Yra ir brangesnių technologijų, kuomet jachta įsukama į plėvelę. Tai yra labai gera apsauga, bet tai vis dar brangokas malonumas. Bostone kitaip ir nemačiau dengiant jachtas.

Jei jachta lieka žiemoti vandenyje, galioja viskas kas aukčiau, plius keli niuansai. Visos ertmės per korpusą paliekamos atviros. Aušinimo sistemos žarna kilsteliama į viršų virs vandens lygio ir gerai pritvirtinama. Reikia buti atsargiam su aušinimo žarna perpilant glikolį, kad neprisileist vandens nuiminėjant žarną. Na, ir svarbiausi: reikia užtikrinti, kad aplink laivą nesusidarytų ledas. Tam yra skirtas srovės generatorius. Apie tai jau rašiau.

Priklausomai nuo jūsų laivo, darbų sąrašas gali būti ir ilgesnis, bet aš pabandžiau aprašyti pagrindinius momentus. Tikiuosi, gal kam nors pravers.