Archive

Posts Tagged ‘laivo jachtos priežiūra’

Laivo paruošimas žiemai (papildyta)

2011-11-16 5 comments

Norisi to ar ne, bet metų kalendorius jau visiškai suliesėjo, ir artėjant eilinei žiemai tenka mūsų džiaugsmams lipti į krantą. Prieš tokį depresinį periodą kartais gaunu klausimų kaip paruošti laivą žiemai. Nepretenduodamas į didelį žinovą šioje srityje, pabandysiu pasidalinti patirtimi, kurią teko perimti iš švediškų klubų diedukų, konservuojančių savo Albinukus, Folkbotus, Akcentus, Bavarijas, Halbergus, Elanus, Najadus, Dufurus, Beneto ir kitas gražuoles, ir per daugelį sezonų sukaupusių tam tikrą patirtį ir metodus. Beje, konservavimas žiemai, nebūtinai turi būti nemalonios sužvarbusio darbo ir keiksmų palydimos dienos. Ypatingai jeigu šiame procese dalyvauja jūsų draugai, kurie įvairių ertmių peržiūros eigoje dažnai aptinka, kad laivo baras dar neišgabentas (taisyklė Nr 1), ir tada konservavimo savaitgalis gali tapti a real fun.

Variklis. 1. Variklio aušinimo sistema praplaunama, ypatingai jei plaukiojama sūriame vandenyje. Tai atliekama atjungiant aušinimo vandens padavimo žarną ir prijungiant kitą žarną su piltuvu gale, kuria be slėgio bus paduodamas švarus vanduo. Svabu saugoti vandens siurblį, t.y. reikia užtikrinti, kad jis siurbia pats, o ne su slėgiu jam paduodamas vanduo ir kad jis neitų sausas. 2. Variklio aušinimo sistemos vanduo (čia tinka varikliams aušinamiems išoriniu, jūros vandeniu) pakeičiamas etilenglikolio mišiniu, liaudyje dar vadinamu antifryzu. Tai atliekama atjungiant aušinimo vandens padavimo žarną ir prijungiant kitą žarną su piltuvu gale, kuria be slėgio bus paduodamas etilenglikolis. Variklis užkuriamas ir leidžiama jam suktis ant tuščių apsukų tol kol sistema pilnai pašalina vandenį ir prisipildo etilenglikolio. Geriausia tai daryti dviese. Vienas suka variklį, kitas pila etilenglikolį. Pirmą kartą bandantiems geriau pasikviesti specialistą, arba nuodugniai skaityti variklio priežiūros instrukcijas. Ši vieta atsakinga, ir pasėkmės neteisingai pasielgus gali būti brangios.

Drėgmės surinkėjas

Drėgmė viduje. Priešas numeris vienas. Kenkia viskam. Efektyviausia kovos priemonė: drėgmės surinkėjas. Jis yra pigus ir labai veiksmingas. Minimaliai dedamas vienas į jachtą, bet geriausiai po vieną į kiekvieną kajutę. Priklausomai nuo drėgmės, gali tekti karta per žiemą pakeisti druską. Neturint drėgmės surinkėjo reikia užtikrinti gerą vėdinimą. Netgi įdėjus drėgmės surinkėją, rekomenduojama, kiek įmanoma, palikti visas ertmes laivo viduje atviras. Taip pat reikia viską gerai išsiurbti ir išvalyti.

Akumuliatoriai. Jeigu lieka žiemoti laive, turi būti pilnai pakrauti, kad nesuskiltų.

Minkštosios dalys. Kad ir kiek pridėtumėt drėgmės surinkėjų, taisyklė minkštosioms dalims yra beveik be išimčių: jos važiuoja namo. Taip pat ir knygos. Pelėsis yra fantastiškai išradingas žvėris, jis mėgsta įsiveisti kur jo mažiausiai laukta. Naikinti pelėsį ir jo paliktus kūrinius labai sunku. Nesant galimybės pašalinti visas minkštas dalis iš laivo, reikia užtikrinti, kad jos nesiliestų prie kitų dalykų ir oras laisvai cirkuliuotų apie jas. Bet geriau išvežti.

Burės. Būtina išvežti iš lauke laikomos jachtos. Pelėsis mėgsta nusėti bures daugybe juodų taškelių, gali užtrukt ilgas ilgas valandas ar net dienas kol jų atsikratai, jei atsikratai.

Vanduo. Savaime aišku, vandens bakai ištuštinami, išvalomi ir bako dangtelis (viduje) atidaromas. Ištuštinami toletai ir jų bakai. Kliusteliam etilenglikolio į toletą ir pasiurbiam į vidų, kad prisipildytų siurbliai ir žarnos. Kiek įmanoma pašalinami vandens likučiai iš vandentiekio žarnų. Žarnų kranai paliekami atsukti. Kai kurių tipų čiaupai ar maišytuvai išmontuojami, nes ir nedideli likę vandens kiekiai virsdami į ledą juos suskaldo (akterio dušo pvz) ir dušų galvutės nusukamos, nes vandens likučiai virsdami į ledą suskaldo. Pašalinamas vanduo iš kitų ertmių: keelson ar pan. Taip pat reikia dalinai išmontuoti (nusukti dangtelius kur filtrai yra) sūraus ir gėlo vandens siurbliukus, tikslas: pašalint vandenį.

Virvės. Kas turi galimybę iškelti jachtą su stiebu, dauguma falus stiebe palieka neišimtus, bet sutraukia į stiebo viršų, taip apsaugodami nuo atmosferos poveikio. Falai sutraukiami į stiebo vidurį prieš tai jų galus pririšus prie virvės su kuria paskui galima bus atgal falus išsitraukt (tikiuos dėl šios frazės google neužblokuos šio įrašo indeksavimo).

Nuimti ar ne stiebą? Tradiciškai yra laikoma, kad stiebo nuėmimas šiaurinėse platumose yra būtinas. Jachtų stiebai nėra sukonstruoti tokioms apkrovoms, kurios čia gali susidaryti žiemą. Tam yra keturios pagrindinės priežastys:

  1. Rizika, kad stiebas ir jo dalys, vantai, falai (nors juos jau išmokta sutraukti į stiebą) pasidengs storu ledu dėl gana retų, bet visgi galimų ledo štormų.
  2. Dėl šalčio, kaip žinoma, plieniniai vantų trosai traukiasi. Esant dideliam šalčiui jie gali persitempti. Palikti atlaisvintų irgi negalima, nes tada nebus stabilumo.
  3. Sunku sandariai užkloti brezentą aplink stiebą.
  4. Dauguma klubų neturi galimybių transportuoti jachtų su stiebais, o dar labiau bijo leisti statyti jachtas su stiebais dėl virtimo rizikos su domino efektu. Draudimo kompanijos irgi skeptiškos tokiam laikymui.

Vienok vis daugiau ir daugiau, ypatingai didesniuose ir moderniuose klubuose, pradedama iškeldinėti su stiebais. Stiebo nuėmimo vargai, turbūt, nusveria prieš rizikas išvardintas viršuje.

Apdengimas. Galų gale laivą reikia apsaugoti nuo atšiaurios žiemos apdengiant brezentu. Nesinori, kad kokpitas prisipildytų ledo luitu, kuris gali rimtos žalos padaryti. Net jei yra ertmės vandns nubėgimui, jos gali žiemos metu užšąlti. Dažniausiai statomas karkasas ant denio, o ant jo klojamas brezentas, kuris turi būti gerai pritvirtinamas. Čia svarbiausia užtikrinti, kad brezento nenupūstų, nesuplėšytų, bei, kad jis nesitrintų į korpusą. Reikia palikti ertmes oro cirkuliacijai. Yra ir brangesnių technologijų, kuomet jachta įsukama į plėvelę. Tai yra labai gera apsauga, bet tai vis dar brangokas malonumas. Bostone kitaip ir nemačiau dengiant jachtas.

Jei jachta lieka žiemoti vandenyje, galioja viskas kas aukčiau, plius keli niuansai. Visos ertmės per korpusą paliekamos atviros. Aušinimo sistemos žarna kilsteliama į viršų virs vandens lygio ir gerai pritvirtinama. Reikia buti atsargiam su aušinimo žarna perpilant glikolį, kad neprisileist vandens nuiminėjant žarną. Na, ir svarbiausi: reikia užtikrinti, kad aplink laivą nesusidarytų ledas. Tam yra skirtas srovės generatorius. Apie tai jau rašiau.

Priklausomai nuo jūsų laivo, darbų sąrašas gali būti ir ilgesnis, bet aš pabandžiau aprašyti pagrindinius momentus. Tikiuosi, gal kam nors pravers.

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.