h1

Dovana Švedijai prieš sovietų žlugimą

2010-02-04

Baltiją įvairūs režimai karų ir pokarių laikotarpiu naudojo kaip pamazgų duobę, tai nebe paslaptis. Greičiausiai, Baltijoje ir jos vienuolikoje mirusių dugnų guli visa Mendelejevo cheminių elementų lentelė.

Tačiau ir gana naujos paslaptys pradeda lįsti į paviršių. Šiandien Švediška spauda mirgėte mirga pranešimais, kad ne taip seniai, apie 1990 metus, ovietai į  Baltiją laidojo radioaktyvias atliekas. Pagal paviešintus faktus, konteinerius su radioaktyviom atliekom rusų kariškiai reguliariai iš Ventspilio transportuodavo link Gotlando, o ten – per bortą. Keisčiausia, kad atliekas laidojo Švedijos teritoriniuose vandenyse. Ir tai nebuvo navigacijos klaida, bet eilinis sovietiškas pasityčiojimas iš kaimynų.

Švedų žvalgyba apie tai pranešė tuometinei vyriausybei, bet niekas net nepyptelėjo. Vien jau dėl to bręsta skandalas, labai keista, kad niekas tada neregavo. Gal sovietu bijojo, gal per daug gėda buvo, kad negalėjo reaguoti žinodami, kad į jų ekonominę zoną radioaktyvias atliekas verčia. Prokuratūra iškėlė kaltinimą, belieka sekti įvykius.

Na, o buriuojantiems Gotlando pietrytinėje pusėje, tose vietose gal geriau giliai nenardyti ;)

Labai norėčiau tikėti, kad šios žinios tik konspiracijos teorija, bet, žinant tų laikų sovietinį mentalitetą, …

h1

Jules Verne trofėjaus troškimas

2010-02-03

Kažkas magiško yra rekordų siekimuose. Ypač buriavime aplink pasaulį, kur iki kraštutinumo išbandoma žmogaus bei technikos ištvermė. Toks yra ir šiuo metu startavęs Jules Verne trofėjaus buriavimas aplink Pasaulį, be pagalbos ir nesustojant. Jules Verne trofėjus šiuo metu nesaugiai stovi pas legendinį Bruno Peyron, kuris su katamaranu Orange II 2005 metais per 50 dienu 15 valandu 20 min 4 sek apipaukė Pasaulį. Jį šiemet bandys perimti trimarano Groupama įgula su skipu Frank Cammas. Jų puslapyje, be kitos naudingos nformacijos, yra ir puiki programa kurioje realiu laiku galima stebėti progresą. Ten taip yra ir Orange II rekordo kursas palyginimui. Belieka sekti ar Frankui Cammas horizontai artės greičiau nei Brunui Peyron.

Šiek tiek info apie tai yra ir sparčiai populiarėjančiose Des Top Naujienose:

h1

Banginių gaudymo ypatumai

2010-01-07

Ne paslaptis, kad Japonija bei keletas kitų valstybių užsiima banginių medžiokle. Banginiai, vandenynų milžinai, nuostabūs gamtos kūriniai, tad jų medžioklė sukelia kontroversiškas mintis. Kažkaip nesmagiai tos jų skerdynės atrodo. Kita vertus, juk mūsų dauguma valgom mėsą ir kitų gyvūnų skerdimas lyg ir yra toks pats aktas. Bet, nesivelsiu į šią sudėtingą diskusiją. Mane domina kitkas. Pasaulį šiandien apskriejusi žinia šiek tiek mane suezino, nes japonai tegia būk tai trimaranas Ady Gil blokavo kelią baginių medžioklės laivui. Visagalis Youtube parodo visai ką kita. Mano nuomone, japonų laivas specaliai ėjo starboard komanda (į dešinę kranto kalba) ir specialiai užplaukė ant grakščiojo Ady Gil.

h1

Hornas

2009-12-15

Deja, nesu iš tų laimingųjų, kuriems teko buriuoti aplink horną. Auginu šią svajonę, kurios išsipildymas, manau, mane padarytų laaaabai laimingu, su tuo, tikriausiai, sutiktų ir laimės beieškant ekspertai

Horno ragas, legendomis apipintas, su savo ypatingom srovėm ir ekstremaliu vėju, negailestingomis už jachtų stiebus aukštesnėmis bangomis, jūreivių siaubas, nutrūktgalvių buriuotojų traukos objektas, išbandymas tik patiems geriausiems.

Vienok, Hornas nevisada būna negailestingas. Buriuotojams pasiseka ten patekti ir santykinai taikiu oru. Kaip, antai, legendiniam Serui Robin Knox-Johnston, kruiizant savo draugus, oras neatrodė pats ekstremaliausias, nors tame BBC reportaže jie bandė tą iškylą pavaizduoti labai dramatiškai. Taip jaukiai jie atrodė išlipę Horne su tuo viskio buteliu…

Labai pamokančiai legendinis buriuotojas pasisakė apie jūros ligą. Jo aprašymu, jūrligė tai yra pats blogiausias jausmas žemėjė, kuriam nėra išrasta žodžių tiksliai apsakyti. Tikra jūrligė jam blogesnė už jo apturėtą infarktą bei vėžį, tai jausmas kai tiesiog norisi vieno – numirti… Aš gerbiu jo ispėjimą, bet tai manęs neatbaido nuo Horno svajonės.

h1

Šūdinas įrašas

2009-12-09

Gamtos saugojimo iniciatyvos pasiekė ir pamoginių laivų sąvininkus. Kasmet Švedijos pakrantėse iš pramoginių laivų išleidžiama milijonai litrų fekalijų.

Prieš kelias dienas buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama visiškai uždrausti fekalijų išleidimą pakrantėse ir vidaus vandenyse. Be to, kiekvienas laivas privalės įsirengti septiką iš kurio bus galima ištraukti fekalijas į krante esančius surinkėjus. Taip pat marinos privalės įrengti stotis fekalijų priėmimui.

Ambicingas įstatymas, bet, žinant kaip Švedai rimtai nusitekę gamtos atžvilgiu, tikriausiai bus neužilgo priimtas.

Iš savo patirties žinau, kad jachtų savinikai tikrai fekalijų neišleidžia įlankėlėse, o, juo labiau, marinose. Juk prisišvartavęs dažniausiai pats šoki pasimaudyti. Be to koks būtų jausmas, sėdint auksiniame saulėlydyje, tarp raibuliuojančių bangelių stebėti plaukiančius tualetinio popieriaus gabalus su kitais rudais, sunkiai skęstančiais objektais?

Manau, kad 99,9 %  (nes idiotų pasitaiko) pramoginių laivų saąvininkų fekalijas išleidžia toli nuo kranto, atviroje jūroje. Klausimas, ar tai problema?

Nuomonių tarp vietinių buriuotojų yra įvairių. Vieni sako, gerai, kad tas pats kas galioja krante, turi galioti ir jūroje. Juk neleidžiam savo fekalijų iš butų nutekėjimui gatvėmis. Kiti siųlo palyginti tai su kruizinių laivų, kur telpa keli tūkstančiai keleivių, Baltijon išleidžiamu rudu ir pilku vandeniu. Juk ten kiekiai milžiniški, palyginus su pramoginiais laivais. Jūros faunos taip niekas neveda į toaletą, bet čia natūrali ekosistema.

Kita vertus, Rusija gali išleisti milijardus dujotiekio Baltijos dugnu tiesimui, tačiau Kalinigrado valymo įrenginių niekaip nesugeba pastatyt. Taip ir varo visos srities nevalyta kanalizacija tiesiai į mūsų bendrą Baltiją. ES jau dešimtmetį šelpia šią Rusijos sritį milijonais €, kad jie tuos valymo įrenginius pastatytų. Pinigų jau nebėra, ber nėra nei įrenginių, pažįstama situacija.

Bet kokiu atveju, gamtos saugojimo tendencijos yra gerai. Jei infrastruktūra atsiras, galėsim tas fekalijas iš savo laivų septikų palikti krante.

Švarinkim Baltijos jūrą!

h1

#17

2009-11-27

Kalbam ir tylim
už mašinos lango skrieja
apsnigtos eglės

h1

Deep Water, arba tragiškai liūdna istorija apie palūžusį vienutininką

2009-11-17

Neseniai, per Youtube atsirado galimybė pažiūrėti dokumentinį filmą Deep Water. Tai autentiški kadrai apie pirmąsias vienutinikų buriavimo lenktynes aplink pasaulį, Sunday Times Golden Globe Race 1968/69. Tai buvo pirmosios modernių laikų vienutininkų lenktynės, kai esi visiškai vienas jachtoje, be galimybės sustoti ar pasinaudoti pagalba iš šalies, mėnesius trunkanti kelionė aplink pasaulį. Filmas nukelia mus į šeštajį dešimtmetį, kuomet nebuvo nei visagalio GPS, nei satelitais paremtų oro prognozių, nei elektroninių žemėlapių, nei palaikymo komandų su sponsoriais, bei daug kitų techninių priemonių. Nedaug kas šiais laikais gali įsivaizduoti tų laikų buriavimo realijas. Kaip išsireškė šių lenktynių nugalėtojas: ”Mano moderniausia orų prognozės sistema buvo barometras nukabintas nuo pub’o sienos.” Šis filmas puikiai atskleidė tų laikų dvasią, fantastiškai gerai susukta istorinė juosta, privalu pažiūrėti kiekvienam jūrai prijaučiančiam ir ne tik. Stulbinantis psichologinis eksperimentas, kurį filmo herojus išbandė ant savęs.

Vienoje filmo dalyje vienos iš lenktynių dalyvių žmonos balsas leidžia mums transformuotis į vienutiniką ir pajausti štai ką:

Ši vienatvė tęsiasi ilgus mėnesius.
Taip ilgai ilgai būdamas jūroje
diena po dienos tu regi vien nesibaigiantį horizontą,
… aš manau, kad daugumą žmonių tokia
nesibaigianti neaprėpiamybė smarkiai išgąsdintų.
Vienok visu šiuo laiku visi sprendimai yra vien tik tavo.
Tai leidžia jaustis mažu dievu, savo akyse.
Aš manau Bernardas taip surado savo visatą.

Vienok, filmas tiesiogiai yra visai ne apie legendinį Bernard Moitessier, kuris šiose lenktynėse greičiausiai plaukęs ir pirmaudamas, kaip pamatysite filme, pasielgė labai savotiškai.

Ši liūdnai tragiška drama yra pie kitą žmogų, vardu Donald Crowhurst. Žmogus, kuris išplaukė tam visai nepasiruošęs. Jachta leido vandenį. Žmogus, kuris išplaukė genamas keistų ir nenumaldomų vidinių paskatų. Tuo metu Anglijoje siautė buriavimo karštinė, o Donald taip norėjo laimėti šias lenktynes. Žmogus, kuris jau prieš išplaukdamas buvo ekonomiškai įvarytas į kampą. Žmogus, kurį vienatvė, bei laukianti socialinė šių lenktynių atomazga negailestingai dorojo diena iš dienos siūbuojant Atlanto bangose. Žnogus, kurio krante laukė mylinti žmona ir keturi nuostabūs vaikai. Žmogus, kuris griebėsi neįtikėtino šiaudo, apgavystės. Kai maža apgaulė, perauga į kitą mažą apgaulę, ta kita į trečią, kol galų gale kelio atgal nebėra, o tu esi jūroje visiškai vienas… Apgavystė, kurios jis pats suprato nebegalės pakelti. Stulbinanti istorija apie vieno žmogaus psichologiją akistatoje su stichija ir pačiu savimi.

Linkas (yra 9 dalys):

http://www.youtube.com/watch?v=Rs3Be0klAvA

h1

Scandinavian Boat Show 09

2009-11-12

IMG_20091107_0018

Scandinavian Boat Show Stoholme, arba, kitaip tariant, laivų paroda daugumą laivų entuziastų traukia lyg magnetas. Jachtų gamyba šiuo metu yra šiek tiek apmirus, tačiau visi pagrindiniai gamintojai į parodą susirinko. Dauguma jachtų statytojų parodai pateikė pernykščius modelius, nors juos vadino šių metų modeliais. Kai kurie turėjo ir naujų modelių, kurių nebuvo pavasario parodoje. Motorlaivių sekcijoje dominavo vidutinio dydžio modeliai, nors buvo ir vienas kitas “cigaras”. Šiais metais buvo pristatyta keletas naujovių, pvz. mažai kuro naudojantys motorlaiviai, taip pat vien baterijom varomi motorlaiviai. Kaip ir automobilių pramonėje, vis labiau aktualu galvoti apie gamtą ir technologijos sparčiai kuriamos taupiam degalų vartojimui.  Tiesa, pristatytas baterijom varomas motorlaivis, gali plaukti maksimaliu greičiu tik pusę valandos. Paskui tenka ieškoti “rozetės”, blogiausiu atveju irkluoti iki jos. Na, bet gana sarkazmo, pradžia visada būna sunki, o gamtą tausoti reikės išmokti.

Jachtų sektoriuje jaučiasi taupymo tendencijos. Teak keičiamas kažkokia kitokia mediena, nesupratau kokia. Atsiranda vis daugiau plastikinių detalių. Nors kai kurie gamintojai kompromisų neieško ir nepriekaištinga kokybė tiesiog smelkiasi liečiantis prie įvairių detalių. Tokį įspūdį paliko Dufour jachtos. Viskas išbaigta, patogu, kokybiškos detalės. Kitos jachtos suka priešinga kryptimi, medžiagos ir sprendimai, konfortas eina prastyn. Tokį įspūdį man paliko šiemet Jeannau.  Hallberg Racy, nepaleidžia vandenų Rols Royce statuso, ilgai bandžiau ieškoti prie ko prikibti, bet neradau. Prie šių jachtų driekėsi ilgiausia eilė. Na, bet kaina kaina…

Šiemet stengiausi pajusti, kurioje jachtoje smagiausia stovėti ar sėdėti prie šturvalo. Aiškaus trendo 40 pėdų jachtose lyg ir nėra, vienok dominuoja dvigubi šturvalai. Daugumoje jachtų tai yra tikrai patogus sprendimas: laisvas praėjimas, galima pasirinktinai sėdėti ar tai vienoje ar tai kitoje pusėje, priklausomai nuo burių išsidėstymo. Vienok,  yra ir nepatogumų, nes ploteris daugumoje jachtų yra centre, todėl esant šone prie šturvalo sunku jį sekti. Na sakysit, kam ten taip dažnai į jį vėpsoti? Stoholmo archipelage tam yra daug priežaščių, arba, tiksliau sakant, daug akmenų. Kita naujovė, didelio diametro stiklo pluošto šturvalai, kuriuos net į denį reikia įleisti. Smagiai sukiojas, ir manau rimto buriavimo sąlygomis daug pranašesni už mažiukus du.

IMG_20091107_0049

Komforto jachtose vis daugėja, toletai, dušai, vonios, virtuvės modernėja, kajutėse pradeda dominuoti vien šviesios medžiagos. Apšvietime beveik išimtinai naudojami diodai, labai gražu ir praktiška, nedaug vartoja energijos.

Vis tik, mano nuomone, padorių kainų srityje, Arcona  pati geriausia jachta. Pritaikyta laisvalaikio kruiizams ir rimtam sportui, patogi, viskas dvelkia kokybe ir moderniais sprendimais, pvz. inkaro išleidimas, patogus valdymas, smagios judėjimo galimybės viduje ir kt.

Elektronikos, GPS ir viso kitų detalių, buvo apstu parodoje, net akys raibo. Elektroniniai jūrlapiai vis tobulėja, dauguma jau trijose dimensijose, galybė planavimo funkcijų ir pan. Rūbai ir batai tik puse kainos.

Sunku visus pastebėjimus perteikti. Keletas nuotraukų iš parodos sukrauta čia.

h1

Milžinas pralindo po tiltu

2009-11-03

 oasis-450

Jei galvojote, kad iš Baltijos į platesnius vandenis galima išplaukti bet kokio dydžio laivu, klydote. Baltijos laivų statyklose planuojantiems statyti vandenynų gigantus tenka įveikti Great Belt tiltą Danijoje, nes mūsų Baltija yra pilnai „užtverta“ tiltais. Tokia dilema iškilo ir Turku laivų statykloje Suomijoje pastatytam didžiausiam pasaulyje kruiziniam laivui – Oasis of the Seas. Šis 361 metro ilgio ir 225 000 tonų svorio milžinas (5 kartus didesnis už Titaniką) praėjusį penktadienį atsisšvartavo ir paėmė kursą į namų uostą, Fort Lauderdale, Floridoje. Pakeliui laukė išbandymas.

Šio milžino aukštis virš vandens yra 72 metrai, o tilto apačia yra 65 metrų aukštyje. Ar konstrukroriai ką nors praleido? Laimei ne, nes tikrai nestatė šio laivo vien Baltijos jūrai. Kad būtų galima pralįsti po Great Belt tiltu buvo sukontsruotas specialus teleskopinis kaminas, kurį galima nuleisti taip sumažinant laivo aukštį iki 64,75 metrų.

Beprecedentinis manevras įvyko keliolika minučių po sekmadienio vidurnakčio, kuomet tik su kelių decimetrų atsarga, šimtų smalsuolių akyse, laivas sėkmingai pralindo po tiltu. Atsakingos tarnybos galėjo lengvai atsikvėpti.

Kapitonas William S Wright specialiai laukė žemesnio vandens lygio šiam manevrui atlikti. Kad atsarga būtų dar didesnė, jis davė komandą „pilnu greičiu pirmyn“ ir 140 000 arklio jėgų varikliai praplukdė milžiną 20 mazgų greičiu. Kuomet laivas plaukia dideliu greičiu, jo korpusas šiek tiek pagrimzta. Tokiu būdu dar buvo laimėta apie decimetras.

Susimąsčius, koks tai manevras, pulsas iškarto padažnėja. Mielai norėčiau pajausti tai, ką jautė kapitonas 20 mazgų greičiu lįsdamas po tiltu kuomet virš kamino buvo tiktai kelių decimetrų plyšys. Čia ant stabdžių nepaspausi jei nesi tikras ar pralįsi.

Spauda mini, kad laivo savininkui ši tilto istorija atsiėjo nemažai papildomų išlaidų, nes vien teleskopinis kaminas kainavo apie 2 milijonus dolerių, vienok tai tik lašas jūroje, palyginus su pačio laivo kaina – apie 1,6 milijardo dolerių!

Gal kada nors teks papulti į šį gražuolį ir šalia kokios nors gražuolės gerti margaritą  iš aukštai nuo denio žvelgiant į Karibų pakrantes.

h1

Belieka susitaikyti – sezonas baigės

2009-10-29

IMG_0738_450

Kiekvieną rudenį ateina ta pilka diena, kuomet laivams tenka “lipti į krantą”. Šiemet vandeny iškentėjom iki pat spalio pabaigos, beveik paskutiniai. Rudeniniai jachtų paruošimai žiemai nebūna labai linksmi, visai kas kita pavasario darbai. Prieš naują sezoną juk būna tiek daug geros nuotaikos ir optimizmo. Ką darysi, ne Graikijoje gyvenam, kur jachtos tik kilstelėjamos retkarčiais kriaukles ir kitas apaugas nuo dugno nugramdyti. Šiame pusrutulyje visai kitaip: tenka grumtis su kelių šimtų kilogramų stiebu jį nuimant, nurengti bures, išvežti visas minkštas dalis, kad nepelytų, išleistį vandenį ir masė kitų smulkių darbelių.

Tokie nesibaigiantys reikalai atbaido dalį netikrų buriuotojų nuo buriavimo malonumo. Na, o mums, bet koks prisilietimas prie laivo yra savotiška šventė. Juolab, jog nei vienas laivo iškėlimas neapsieina be draugų pagalbos, kuri vainikuojama vakaro iškilmėmis. Šiemet tos iškilmės buvo tokios smagios, kad net pramigom duotą iškėlimo laiką. Tačiau, kranistas buvo supratingas, visi supranta, kad nakvynė jachtoje su draugais po sunkių dienos darbų… ech patys nujaučiat ką noriu pasakyt.

Vėlavom priplaukt tik tris valandas (!), bet atsirado plyšys ir mus iškėlė. Dešimt minučių ir jachta krante, dar dešimt ir vargšė stovi ant pastolių, teks užmigt žiemos miego.

Prasideda offshore sezonas. Malonumų jame ne tiek ir daug. Virtualus buriavimas, paroda, knygos bei gyvenimas nuostabios praėjusios vasaros prisiminimais bei naujų iššūkių planavimas.